30 boys And 15 Girls(BAIGTA)

11 dalis

6:37
-Viskas gerai?-paklausė manęs sėdintis Lukas, kai atėjau į rūsį.
-Taip.
-Ką gavai?
-Laišką.
-Nuo ko?
-Anonimo. Nenoriu apie tai kalbėti. Kas naujo su naujokais?
-Jie jau ruošiasi šios nakties nuotykiui. Kokį stilių išrinkai?
-Sukūriau naują.
-Kokį?!
-Pavadinau jį " SKAMBUTIS"
-Pasakyk, kokia prasmė šio žaidimo.
-Sužinosi, kai nuvyksim ten.
-Nevyksiu.
-Kodėl?
-Nes nenoriu.
-Pastaruoju metu tu labai keistas. Gėrei?
-Ką?! Ne!
Priėjau prie jo ir pakėliau jo galvą už smakro, kad akys žvelgtų į mane.
-Vartoji?-paklausiau.
-Ne...-tyliai pasakė jis.
-Kiek laiko?
-Savaitė ir dvi dienos.
-Kodėl vartoji?
-Nes noriu.
- KALEBAI!-užrėkiau, bet manęs jis negirdėjo.-KALEBAI!!!
-Kas yra, Megan?!-užrėkė jis neatgaudamas kvapo. Ilgai bėgo turbūt.
-Tu žinojai, kad jis vartoja?
-Jis ką?-paklausė Kalebas.-Ne.
-Pažiūrėk.-pasakiau mostelėdama, kad jis ateitų.
-Vyzdžiai išsiplėtę. Jei tai būtų nuo tamsos, šviečiant lempoms jie sumažėtų. Deja, ne. Kviesk seselę. Tegul pasako tiksliai kiek, kodėl ir kaip.
-Gerai, M.
Kalebas išėjo pro duris o Lukas toliau stebėjo mane savo juodomus akimis.
-Pasakyk man.-prašiau.- Kodėl taip elgiesi?
-Man pabodo.-atsakė jis.- Aš nebenoriu taip toliau elgtis. Išsiūsk mane kažkur. Kažką daryti, veikti, žudyti. Man atsibodo sėdėti ir plakti viščiukus po 50 kirčių per pilvą. Noriu kažko naujo.
-Prašau, Lukai. Tik ne dabar. Mūsų vis mažėja, todėl privalai likti stiprus. Dėl manęs. Dėl mūsų.
-Kvietėte, Megan.-į mane kreipėsi gaujos seselė.
-Padaryk viską, kad jis nustotų vartojęs.
-Eime, Lukai į mano kabinetą.-paliepė Lukui seselė.
-Aš neisiu!-pasakė jis.
-Lukai...-paprašiau.- Dėl mūsų.
Jis ilgai dvejojęs išėjo vedamas seselės.

9:12

-Laikas į sporto sales.-girdėjau Gasą valgyklos šurmulyje. Visi pavalgę nukeliavo į treniruotę o aš pasilikau valgykloje su Kalebu.
-Kaip jis?-neiškentęs paklausė.
-Nežinau. Nebuvau pas jį.Dabar svarbiausia iškentėti miško treniruotę.
-Koks stilius?
-Pavadinau jį "SKAMBUTIS"
-Papasakok daugiau.
-Aš ir tu turėsime komandas. Viena komanda liks Senajame Centre ir budės prie telefono. Kita komanda keliaus į mišką paslėpti šviečiančių lazdų, kurių bus penkios. Tada grįšime į Centrą ir kariausime. Senojo Centro budėtojai turės surasti penkias lazdas ir gaus skambutį telefone, kuris praneš kas laimėjo.
-Nesąmonė.-pasakė jis.
-Kodėl?
-Tai lyg slapstymasis. Geriau imkime paprasčiausią variantą.
-Vėl imti "Surasti"?
-Taip. Manau jie dar per maži naujovėms.
-Gal tu teisus. Aš tik nenusprendžiu, kokius ginklus duoti naujokams.
-Gal šautinės žaizdos strėlytes?
-Gal...
-Tai imam "Surasti"?-paklausė jis.
-Imam. Jei kas, pakartosim treniriotę Skambučiu.
-Gerai. Einu pranešti kitiems seniams, kad paruoštų ginklus.
-Šaunu. Laisvas.

16:20
-Kaip jiems sekasi?-paklausiau Gaso.
-Tobulėti yra kur, bet jau geriau.
-Būsi šianakt miške?
-Ne. Budėsiu.
-Nenori?
-Ne. Jau prisižaidęs aš.
-Kaip nori... ką nors žinai apie merginas?
-7 jau išvežtos. Likusios dar čia. Taip pat ir Boso mergina.
-Reikės pakalbėti su Bosu. Manau jam patiks.
-Kaip jam pristatysim ją?
-Tegul jis sprendžia. Tau nekeista kad jis anonimas?
-Keista. Niekas nėra jo matęs. O jei matęs, tai numiręs.
-Tai turbūt dėl saugumo. 23:00 išvyksim. Paruošk juos.

23:00
Visi sustoję laukiame traukinio. Juo keliausime į mišką treniruotis. Bus nuostabu.
-Traukinys nesustos!-pasakiau.- Teks šokti.
Priartėjus traukiniui pradėjau bėgti, o vaikinai, man iš paskos. Pasiekus pirmajį vagoną smarkiai pastūmiau duris ir įlipau. Paskui mane-Logan ir Noah. Tada kiti, man nepažįstami vaikinai.
-O kur Janson?-paklausiau prieidama prie vagono durų.
-Čia!!!-išgirdau balsą ir prieš mane atsirado Jazz.
-Puiku.
Užsikabimusi už durų staktos iškišau galvą pro langą stebėti apylinkes. Dangus buvo labai gražus.
-Taigi naujokai. Už keliolikos minučių išlipsime iš traukinio ir keliausime į mišką. Miške žaisim žaidimą. Jums bus duoti ginklai su strėlytėmis, kurias pataikius į kūną jus paralyžuos. Taip yra todėl, kad strėlytės pripildytos nuodų, kurie veikia apie 5 min. Nebent pataikai į skaudesnę vietą... Žaisime žaidimą pavadinimu "SURASTI". pasiskirstysime dviem komandomis. Vadai bus aš ir Kalebas. Abi komandos turės po skarelę, kurią turės paslėpti miške. Manau nepridėsit į kelnes.
Turėsite kariauti vieni prieš kitus, nesvarbu ar tai draugas, ar ne. Kalebai, rinkis pirmas.
-Gerai. Imu Noah.
-Janson.
-Dezzas.
-Logan.
Taip be paliovos skambėjo mūsų balsai kol galiausiai nebuvo kieno vardo tarti.
-Lipkim į viršų.-pasakiau ir pradėjau lipti ant vagono stogo. Girdėjau nustebusius ir nepatenkintus vaikinų balsus. Po kiek laiko visi jau stovėjome ant stogo.
-Kai privažiuosime tą pastato stogą- šoksime.-pasakė Kalebas.
-Vienas.-skaičiavau.-Du. Trys!

Visi pradėjom šokinėti nuo stogo. Kaip naujokai jie puikiai šokinėja.
-Mes esame ant prieš kelis metus veikusio Senojo Centro. Persikėlėme į Vašingtoną, kad galėtumėme gauti daugiau siuntų, kurių į mišką niekas neveža. Nusileisite du aukštus žemyn. Tenaid būsit apginkluoti. Po dvidešimt minučių pirmame aukšte.

Viltis