Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

40. Pagrobimas po egzaminų

Per artėjančius egzaminus Haris su draugais visai pamiršo apie Rojų Benetą ir jo planus dėl relikvijų. Turbūt pirmą kartą per visus metus praleistus Hogvartse auksinė trijulė pasirinko mokslus, o ne nuotykius ir pavojus bei pasaulio gelbėjimą. Iki pirmojo egzamino likus dienai keletas švilpių neatlaikė įtampos bei streso ir apalpo. Po jų sekė dar keletas varniukų. Nevilis taip pat buvo ant išsekimo ribos. Per dienas jis sėdėdavo įsikniaubęs į vadovėlius ir skaitydavo. Rami buvo tik Hermiona. Ji kaip ir paprastai skaitydavo ir kartodavosi, nors šiaip visi žinojo, kad ji ir taip viską moka. Tą dieną visi miegoti nuėjo gana anksti. Pervargę, tačiau keistai ramūs dėl rytojaus.

Rytas išaušo, regis, po akimirkos. Hariui atrodė, kad dar tik prieš keletą akimirkų jis užmerkė akis ir nuskambėjo žadintuvas. Ji vangiai atsikėlė ir apsirengęs pasirodė bendrajame kambaryje. Ten jau buvo Hermiona, kuri skaitė.

-Labas rytas, Hari, - pasisveikino ji. – Kaip nuotaikos?

Haris murmtelėjo ir prisėdo šalia. Pasižiūrėjęs į Hermionos rankose esantį Tipinių kerėjimo vadovėlį, septintą dalį jis pasiryžo pasakyti jai, apie ką galvojo jau senokai.

-Hermiona, žinai, noriu tau kai ką pasakyti, tiksliau pasiūlyti, - nedrąsiai bei lėtai pasakė jis. Mergina užvertė knygą ir susidomėjusi pažiūrėjo į jį.

-Na, na, sakyk, - paragino.

Nors Haris mintyse ilgai repetavo žodžius, tačiau dabar kai reikia juos ištarti jie atrodė kvaili ir neteisingai parinkti, tačiau kelio atgal nebebuvo – Hermiona jau laukė jo, todėl Haris kurį laiką patylėjęs pradėjo:

-Na mes jau pora, - ta pasakius Hermiona nusišypsojo, o Haris labiau įsidrąsino. – Todėl pamaniau, kad galbūt norėtum, kai baigsim Hogvartsą, apsigyventi kartu? - pasakė jis ir laukė merginos reakcijos.

Hermiona iš pradžių tik žiūrįjo į Harį ir nei ką sakė, nei kitaip parodė savo nuomonę, tačiau galiausiai, o Hariui atrod, kad po amžinybės, jos veidą papuošė plati šypsena ir ji pasakė:

-Žinom, manau turėtume.

Haris ją apkabibo ir abu sėdėjo nieko nesakydami, tiesiog apsikabinę, kol į kambarį žiovaudamas įvirto Ronis. Pamatęs juos apsikabinusius, norėjo eiti atgal ir netrukdyti, tačiau buvo per vėlu. Tiek Haris tiek Hermiona atšlijo vienas nuo kito.

-Labas, Roni, - pasisveikino Hermiona.

-Labas, - nedrąsiai atsakė jis. Haris pamojo ranka pakviesdamas prisidėti prie jų.

***

Kerėjimo egzaminas Hario nuomone galėjo būti ir sunkesnis. Jis tikėjęsis sudėtingų kerų, tačiau viskas buvo gana nesunku. Iš pradžių jie gavo trisdešimties klausimų klausimyną, kuriame buvo ir klausimų su atsakymų variantais. Paskui jie turėjo pademonstruoti įvairius kerus. Jie iš skrybelės traukė pergamento lapelį, kuriame buvo parašytas kerų pavadinimas, kurį reikėjo pademonstruoti. Haris gavo Levitacijos, Šaukiamuosius, Praskiedimo bei Sprogdinimo kerus. Viskas būtų pavykę puikiai, jei ne Praskiedimo kerai. Truputis Hario kojos dar matėsi, todėl vaikinas neabejojo, kad už tai profesorius Flitvikas nubrauks keletą taškų. Kaip ir buvo tikėtasi Hermionai viskas pavyko puikiai, ji nesuklydo nei su Šokančių kojų, nei su Sugydymo kerais, anaiptol nei su Nutildymo užkeikimu. Sunkiau sekėsi Roniui. Jis neteisingai ištarė Vingardium levioza, todėl plunksna turėjusi pas jį atskristi, nuskrido į kitą pusę. Profesorisu tik papurtė galvą. Tačiau Roniui pavyko daiktų sutaisymo bei Sumažinimo kerus.

Po egzamino visi lengviau atsikvėpė, Jis nebuvo sunkus, tačiau dabar jų laukė Transfigūracijos egzaminas ir daugelis buvo tikri, kad profesorė Makgonagal jau pasistengs, kad mokiniai turėtų ką veikti jo metu.