Never say never - Lietuviška fanfiction.

30 DALIS

Turbūt niekada gyvenime nebūčiau pagalvojusi, kad bijosiu eiti į namus, kuriuose dar prieš savaitę  gyvenau ir juose praleisti mėnesiai man buvo patys geriausi. Rodos, prieš savaitę aš buvau pati laimingiausia mergina pasaulyje ir turėjau viską. Tačiau dabar... dabar aš nebeturiu nieko. Nebeturiu to, kas mano gyvenime man buvo didžiausia vertybė ir teikė džiaugsmą. Aš nebeturiu meilės.

Ir štai dabar aš einu į tuos namus su didžiule baime. Labiausiai bijau to, kad pamačiusi Harry aš pratrūksiu. Nors visai logiška, kad tai gali nutikti. Juk jis sudaužė man širdį.

Priėjau prie durų ir dar kelias minutes bandžiau susikaupti. Kai jau atrodė, kad aš pasirengusi galimam susitikimui akis į akį su Hariu, paspaudžiau durų skambutį. Netrukus duris atidarė Harry.

-Hey!! užeik. - pasakė jis ir plačiai pravėrė duris, pro kurias įėjau. Tiesą sakant, mane apėmė pyktis. "Kaip jis gali būti toks ramus?"- pagalvojau mintyse.

- Aš tik atėjau pasiimti savo daiktų.- pasakiau Hariui ir jau ruošiausi eiti į viršų,tačiau jis mane sulaikė.

-Gal galim pakalbėti?- paklausė manęs Harry.

-Mes nebeturim apie ką. - Atsakiau šaltai.

-Tu labai klysti. Mes turim apie ką pakalbėti. Aš negaliu žiūrėti, kaip tu verki. Dabar, tu gal ir atrodai šalta, bet aš mačiau kas nutiko lėktuve.

- Tai kas? Harry, mes nebeturim apie ką daugiau kalbėti,o tavo tie "atsiprašymai", nieko nepakeis. Jie nieko verti. Juk TU sudaužei man širdį, o dabar aš tikrai turiu eiti susirinkti savo daiktų.

- Bet kur tu eisi? Tu juk neturi kur eiti.

- Nesirūpink. Aš nepražūsiu.- atsakiau.

- Tai jau persimetei ant Louis. Ir kaip jausmas? - šie Harry žodžiai mane rimtai supykdė.

- Ką??? tu jauti ką dabar čia kalbi.Tu nusišneki.-Piktai pasakiau.

- Aš tik paklausiau.- Harry atrodė patenkintas.

- Aj... koks skirtumas. Beviltiška su tavimi kalbėtis. - Pasakiau ir užlipau į antrą aukštą.Greit nuėjau į savo kambarį ir susirinkau visus savo daiktus.

Kažkur po 15 minučių, kambarys atrodė tuščias. "Tai viskas"- pagalvojau mintyse ir dar kartą pažvelgiau į kambarį.

Netrukus nulipau į apačią ir iš rankinės išsitraukiau Harry namo raktus. Juos padėjau ant stalo. Harry pažvelgė į mane.

- Jau viskas? Dabar taip ir išeisi? - Paklausė manęs Harry.

- Manęs laukia Louis. O su tavimi aš neturiu noro kalbėtis. - Pasakiau ir greitu žingsiu patraukiau link išėjimo.

-Palauk.- garsiai pasakė Harry ir aš atsisukau. Netrukus pamačiau, kaip jis eina artyn manęs.

- Kas? - Pasakiau.

- Aš nenoriu leisti tau išeiti.

- Tu man jau leidai. - Pasakiau ir vėl nusisukau.

Staiga pajutau Harry rankas apsivijančias aplink mano liemenį.

- Paleisk mane. - Gan piktai pasakiau.

- Ne. - Pasakė jis ir pradėjo spausti mane arčiau savęs.

- Tu gal negirdi? Aš dar kartą sakau, paleisk mane. - Bandžiau ištrūkti iš jo glėbio. Tačiau netrukus buvau prispausta prie sienos ir pajaučiau Harry lūpas ant savųjų. Neilgai trukus, nustūmiau Harry toliau nuo savęs.

- Tu nesveikas. Nekenčiu tavęs. - Pasakiau ir greit atidariau duris.

- Kas? nepatiko? o gal Louis moka geriau?

- Užsičiaupk. - užrėkiau ant Harry ir greitu žingsiu  ėjau mašinos link. Mintyse aš pykau ant Harry. "Kaip jis šitaip gali? Aš nekenčiu jo. NEKENČIU!!"- vis pykau ant jo ir niekaip negalėjau patikėti, kad kažkada galėjau jį rimtai mylėti.

Neužilgo buvau mašinoje, kurioje manęs laukė Louis.

- Kas nutiko? - paklausė manęs Louis, kai atsisėdau į mašiną.

- Nekenčiu aš jo!- užrėkiau.

- Ėj, ėj.. ramiau. Pasakyk kas nutiko?- Louis buvo tikrai susirūpinęs.

Viską jam papasakojau. Niekuomet nesu mačiusi Louis tokio pikto, bet dabar aš tikrai pamačiau. Jis buvo įniršęs.

-          Kas jam negerai aš nesuprantu.- Pasakė Louis.

-          Manau dabar supranti ,kodėl grįžau į mašiną tokia pikta?- paklausiau.

-          Taip.

Grįžome į Louis butą. Aš išsikroviau visus savo daiktus ir nuėjau atsisėsti į svetainę.

-          Žinai, noriu, kad tu prasiblašyktum. Gal einam vakare kur nors?- paklausė manęs Louis.

-          Oh.. mielai. – atsakiau.

-          Gerai, tada tu gali eiti jau ruoštis, o aš dar turiu atlikti vieną darbą.- Pasakė Louis ir pasiėmęs raktus ir telefoną kažkur išėjo. O aš nuėjau ruoštis vakarui.

Louis P.O.V.

“Privalau susitikti su Harry. Jis taip niekuomet nesielgs su Emile. Aš neleisiu jam to daryti!” – pagalvojau mintyse ir atsisėdau į mašiną. Išsitraukiau telefoną ir paskambinau Hariui.

Netrukus jis atsiliepė.

-          Hey.- pasakė jis.

-          Turim susitikti ir kuo skubiau.- pasakiau piktai.

-          Gerai, atvažiuok pas mane.

-          Tuoj būsiu.- atsakiau ir padėjau telefono ragelį.

Užvedžiau mašiną ir nuvažiavau pas Harry.