✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONE

9 skyrius

Hermiona

Kartu su Hariu ir Roniu įėjau į Didžiąją salę ir atsisėdau šalia Džinės prie Grifų Gūžtos stalo. Pasisveikinusi su Neviliu, Dinu ir Semu, į lėkštę įsidėjau šiandienos pusryčius ir kartu su visais pradėjau pusryčiauti. Į Didžiąją salę įžengė Drakas kartu su Bleizu ir juos pradėjau sekti žvilgsniu. Klastuoliai pradėjo eiti link savo koledžo stalo, bet sustojo už manosios nugaros. 

-Žinai, Vizli,-Bleizas atsisėdo šalia Džinės. Haris, Ronis ir kiti atkreipė dėmesį į vaikiną. Šie tikrai neatrodė patenkinti šiuo apsilankymu, -man visada buvo įdomūs tavo plaukai,-pradėjo glostyti jos raudonus plaukus. Džinė trenkė Bleizui per ranką, kurią jis greitai patraukė. Drakas padavė man perlenktą pergamento skiautę ir patapšnojo per petį savo geriausiam draugui. Jie kartu nuėjo iki savo stalo, o aš gauta pergamento skiautę įsikišau į kišenę.

Po pusryčių, grįžus į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį, norėjau atskleisti savo paslaptį draugams. Buvau tvirtai tam pasiryžusi. Hario ir Ronio niekur nesimatė, todėl nutariau palaukti, kol jie grįš ir tada pasakyti jiems visiems bendrai. Nenorėjau pasakoti kiekvienam visko atskirai per naują. Džinė darė savo namų darbus, o aš pasiėmiau savo knygą ir iš kišenės išsitraukiau pergamento skiautę. 

Susitinkam šiandien 19 valandą prie įėjimo į Kambarį iki pareikalavimo. Man reikia tavo pagalbos.

D.S.

***

-Bet aš nesuprantu, kaip jis gali tiesiog dingti? Hogvartso teritorijoje keliavimas oru negalimas, o aš nemanau, kad jis naudoja  keliavimą židiniu,-Haris kartu su Roniu įlipo pro storulės portreto angą ir aš užverčiau savo knygą. Dabar arba niekada. Jiems laikas viską sužinoti. 

-Hari, Roni, Džine, galiu su jumis pasikalbėti?-paklausiau jų, kol trys grifiukai vėl kur nors nedingo. -Tai labai, labai svarbu.

-Kas nutiko?-raudonplaukė paklausė ir atsisėdo šalia manęs. Vaikinai atsisėdo priešais mumis. Tiesos valanda. Kelis kartus giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. 

-Po to, ką išgirsit, mūsų bendravimas gali stipriai pasikeisti. Ne gali, o tikrai pasikeis. Jūs turbūt net pradėsit nekęsti manęs. Nuo mokslo metų pradžios mąsčiau, kaip aš turėčiau jums tai pasakyti,-pradėjau kalbėti, lėtai dėliodama žodžius. -Likus dvejoms savaitėms iki mokslo metų pradžios, aš išvykau iš Landynė. Jūs manėt, kad tai buvo dėl iškilusių problemų šeimoje, bet tai nebuvo tiesa. Visas tas dvi savaites praleidau Smirdžių dvare. Leisk man toliau kalbėti,-pažiūrėjau į Harį, kuris norėjo pakomentuoti dėl mano buvimo Smirdžių dvare. -Ten susitikau su Voldemortu,-pasakiau ir Ronis krūptelėjo. Jis tai daro visada išgirdęs jo vardą. -Ir tada sužinojau, kad mano visas gyvenimas buvo viena didelė melo krūva. Visi man melavo, mano prisiminimai buvo pakeisti. Ponas ir ponia Įkyrėliai net nebuvo ir nėra mano tikrieji tėvai. Kai sužinojau tiesą, man reikėjo ilgo laiko priprasti prie to, bet dabar aš...

-Tai kas tada tavo tikrieji tėvai?-paklausė Džinė, nemandagiai pertraukdama mane. Draugai pažiūrėjo į mane, laukdami atsakymo į užduotą klausimą. Vėl giliai įkvėpiau, pasiruošdama ištarti tai, ką jie turi žinoti. 

-Tomas Ridlis ir Lillian Grinson. Tai aš esu Voldemorto dukra, apie kurią niekas nežinojo ir vis dar nežino. Aš esu Hermiona Ridli,-pasakiau. Ronio veide jau mačiau neapykantą man. Haris sėdėjo šoko būsenoje, o Džinė paprasčiausiai atsistojo ir užlipo laiptais į bendrabučius. Kitokių reakcijų iš jų ir nesitikėjau. Dabar jie žino.

Taisyta

Hermiona atskleidė savo paslaptį Hariui ir kitiems :) Būtų puiku sulaukti bent kelių nuomonių♥