16 Skyrius

269 42 2
                                    

Didelis ačiū už 1k peržiūrų!💕

Atsiprašau už didoką laiko peršokimą. 

*Po dviejų savaičių*

Džinė

Atsisėdau šalia Hario, kuris rankose laikė Plėšiko planą ir jį įdėmiai stebėjo.  

-Nepalieki Smirdžiaus ramybėje bent vienai dienai,-pasakiau ir juodaplaukis pažiūrėjo į mane. 

-Jis nuolatos kažkur dingsta, o po to ir vėl atsiranda. Ir taip kiekvieną kartą. Matai?- Haris ištiesė planą, kuriame ryškėjo Drako Smirdžiaus vardas ir pavardė. Vaikinas vis bandė įrodyti, kad yra teisus, jog Smirdžius yra mirties valgytojas. 

-Smirdžius ne vienas,-sumurmėjau, pamačiusi dar vieną ryškėjantį vardą toje pačioje vietoje. Stebėjau Hermionos vardą ir pavardę, kuriuos planas rodė toje pačioje vietoje, kaip ir Smirdžiaus. -Palauk, kelintame jie aukšte?-staigiai paklausiau. 

-Septintame, o kas?-atsakė į mano užduotą klausimą, o tada stebėjo mane su nesupratusia veido išraiška. 

-Septintame aukšte yra Kambarys iki pareikalavimo. Hermiona yra minėjusi, kad jis nėra pažymėtas šiame plane,-pasakiau žiūrėdama į Plėšiko planą. -Atrodo, kad mes sužinojome, kur dingsta Smirdžius. 

Hermiona

Įlindau pro Storulės portreto angą į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį ir pradėjau eiti link laiptų, vedančių į bendrabučius. Praeidama mačiau Džinę ir Harį, kurie stebėjo Plėšiko planą. Jie taip buvo juo susidomėję, jog net nepastebėjo manęs. Puiku. Man nereikia jų dėmesio ar žudančių žvilgsnių, kurie lydėtų mane tol, kol dingčiau iš jų akiračio. 

-Mes būsim pasiruošę, Džine. Kai tik pamatysim įeinantį Smirdžių į Kambarį iki pareikalavimo, jį paseksime ir viską išsiaiškinsime,-spėjau išgirsti Hario balsą prieš užlipdama laiptais. Viską išsiaiškinsit? Aš taip nemanau. Jiems nepavyks sužinoti to, ko jie nori. Man kilo nuostabi idėja planui, kaip tai sutrukdyti. 

<...>

Ryte, atsisėdusi prie klastuolių stalo,  papasakojau viską, ką vakar girdėjau ir išdėsčiau sugalvotą planą savo draugams. Šiandien vėl turėjau kartu su Sneipu ir Draku keliauti į Smirdžių dvarą ir susitikti su savo tėvais. Dumbldoras pastaruoju metu daug keliauja ir jo beveik nebūna Hogvartse, todėl profesorius Sneipas laisvai gali panaikinti burtus, draudžiančius išvykimą oru iš mokyklos. 

- Man tai patinka, bet iš kur mes gausime Multisulčių eliksyro?-paklausė Bleizas, išklausęs mano planą. -Kiek prisimenu, jo gaminimas užtrunka ilgai. 

-Kelis kartus Niurzga ir Gylys saugojo septinto aukšto koridorių. Vis dar turiu Multisulčių eliksyro, kurio užteks kažkuriam iš jūsų pasiversti manimi,-Drakas atsakė vaikinui. 

-Tai suveiks?-paklausė Pensė ir slaptai pažiūrėjo į Grifų Gūžtos stalą, prie kurio Haris, Džinė ir Ronis kažką aptarinėjo. Greičiausiai, kaip seks Draką ir bandys išsiaiškinti, ką baltaplaukis veikia slaptajame kambaryje. 

-Turėtų,-pasakiau. -Svarbiausia, kad jie nesužinotų, ką žinote jūs ir ką Drakas veikia Kambaryje iki pareikalavimo. Tam dar ne laikas. 

<...>

-Pasiruošęs?-paklausiau Bleizo, rankose laikydama stiklinę su Multisulčių eliksyru. Jis keistu žvilgsniu pažiūrėjo į stiklinės turinį. Gėrimo struktūra tikrai nebuvo pati geriausia, bet už tai eliksyras buvo veiksmingas. 

-Poterio ir jo draugų kvidičo treniruotė tuoj baigsis. Paskubėk, Bleizai,-Drakas, prarasdamas kantrybę, pažiūrėjo į savo geriausią draugą. Tamsaus gymio vaikinas paėmė iš mano rankų stiklinę ir pridėjęs prie lūpų, gurkštelėjo. 

-Šlykštu,-sumurmėjo. Nereikėjo ilgai laukti, kol prieš mus atsirado dar vienas Drakas Smirdžius. 

-Prisimink, kad eliksyras veikia vieną valandą, jeigu pritrūks laiko, pas Pensę rasi dar eliksyro,-pasakiau. - Man pavyko kažkaip užburti Plėšikų planą, todėl kelias valandas jis rodys Drako vardą ten, kur būsi tu. Grifų Gūžtos komandos treniruotė baigiasi už penkių minučių. Sėkmės,-šyptelėjau ir kartu su tikruoju Draku nuėjau iki profesoriaus Sneipo kabineto, iš kurio mes ir vėl iškeliavome oru į Smirdžių šeimos dvarą. 

-Man reikia pasikalbėti su tėčiu,-pažiūrėjau į mamą, kai pasisveikinau su ja. Turiu jam pasakyti. 

-Žinai, kur jį rasi,-moteris nusišypsojo.Užbėgusi  laiptais į viršų, pabeldžiau į medines darbo kambario duris ir jas atidariau. 

-Netrukdau?-paklausiau. 

-Ne,-sėdintis kėdėje vyras papurtė galvą. Atsisėdau ant tos pačios kėdės, ant kurios sėdėjau jau ne vieną kartą, priešais jį. 

-Praeitą kartą negalėjau tau pasakyti, kas atėmė mane iš jūsų,-pradėjau kalbėti. -Kiekvieną kartą, kai pamatau jį, aš vis prisimenu savo aštuntąjį gimtadienį. Prisimenu kiekvieną detalę, kiekvieną vyrą ir kiekvieną moterį, stovėjusius ten ir stebėjusius mane. 

-Kas jis?-paklausė Voldemortas ir aš pažiūrėjau į jį. 

-Albas Dumbldoras. Jis tądien įsilaužė kartu su Fenikso brolija. 

 Taisyta

Negalėjau jūsų ilgiau kankinti nežinioje :) Nepamirškit palikti nuomonių ♥ P.S. Kaip priversti save neįkelti naujo kūrinio, kuris jau seniai yra mano juodraštyje, nes pirmiau reikia pabaigti rašomus kūrinius? 

✍ TAMSOS VALDOVO DUKRA | DRAMIONEWhere stories live. Discover now