Hoppla! Dieses Bild entspricht nicht unseren inhaltlichen Richtlinien. Um mit dem Veröffentlichen fortfahren zu können, entferne es bitte oder lade ein anderes Bild hoch.
Rytas
*Liam pov*
Prabudau, o saulė švietė taip ryškiai, jog net prisimerkiau. Pakilau iš lovos ir nukulniavęs prie lango uždengiau užuolaidą. Tegul dar pamiega mano angelėlis, tiek to ta mokykla, nieko nenutiks jei nueis ir rytoj. Tuomet galėsim abu kartu eit.
Pasiėmiau savo mobilką ir pažvelgęs pastebėjau jog truputis po 8. Tik va ką man veikt tą laiką pakol ji miega. Priėjau artyn jos, o ji taip saldžiai miega, seilė nubėgusi, plaukų sruoga užkritusi ant jos tobulo veidelio. Įsižiūrėjau atidžiau. Bella iš tiesų neapsakomo grožio, net užsinorėjau ją pabučiuot labai. Pasilenkiau prie veido ir pakštelėjau mažą bučkį į jos šiltą skruostą, o ji net nesureagavo ir toliau sau miegojo. Pasidarė tikra pelėda, prigulčiau šalia, bet nenoriu jos pažadint. Ne, į lovą tikrai nebegrįšiu.
Iškišau nosį pro duris, nutariau apsidairyt kas vyksta kitoje durų pusėje. Jau pasiekęs laiptų apačią susidūriau su žmogumi, o tas žmogus ne kas kitas, o jos motina.
- Sveikas. Ir vėl susitinkam, vaikine. Gerai bent jau šį kartą ne nuogas esi.
Ir reikėjo jai čia primint tą kartą, jau buvau primiršęs.
- Bella viršuj, ar išėjo į mokyklą? - pasiteiravo.
Jei pasakysiu tiesą, manau gali supykt, tad truputį pameluosiu.
- Ji labai anksti pabudo. Ir kai prabudau aš, jos jau nebebuvo lovoje. Ankstyva jūsų mergaitė.
- Žiūrėk, kad nemeluotum. O aš tik ką prieš keletą akimirkų atsikėliau.
- Taipogi esu tik pakilęs iš guolio. Bet prabudau, o jūsų dukros jau nebuvo. Kaip sakiau ji ankstyva.
- Tai gal pusryčių nori? Einam į virtuvę dar ir kavos paruošiu.
Kas man beliko, negalėjau atsisakyt tokio pasiūlymo.
- Žinoma, einam. Tik aš greit į viršų pasiimt savo švarkelio.
- Eik, jei tai svarbu. Lauksiu virtuvėje ir ruošiu pusryčius.
- Iš anksto dėkoju. Aš greit viena koja ten kita čia.
- Nereik man dėkot. Gali neskubėt.
Užlėkiau laiptais į viršų kaip ir maniau ji vis dar miega. Pažvelgiau valandų šį kartą rodė 8:15. Prikišau veidą artyn, o ji tuo metu prasižiojo ir pasimuisčiusi apsivertė ant kairiojo šono. Ir taip aš ją galėjau stebėti tik iš nugaros.
O, Dieve kodėl man tokia kančia, kaip aš norėčiau ją visą nubučiuot, bet negaliu, nenoriu jos žadint, o be to jos motina apačioje ir pažadėjau grįžt. Ot papuoliau čia šiandien, gal reikėjo išvis man nemeluot, bet laiko neatsuksiu kas pasakyta, tas pasakyta.
Pasiėmiau savo švarkelį nuo kėdės atlošo ir sunkiai sutalpinęs įsispraudžiau mobilųjį sau į kišenę, tie išmanūs gan dideli, vos tilpo į kišenę.
Tyliai kiek tik įmanoma užvėriau duris ir lipau žemyn. Įėjau į virtuvę, o iš ten pasklido malonūs nosiai kvapai. Jetus jetus kaip išalkau, ir kaip tyčia tą akimirką net skrandis suurzgė. Na tikrai alkanas.
- O, tu jau čia. Nežinojau ką mėgsti, tad paruošiau kiaušinienės.,-suklegėjo Olivia jei gerai pamenu.
Ji gal juokauja, aš toks alkanas, kad tai atrodo pats skaniausias patiekalas, o dar persimaišė su kavos aromatu. Na tiesiog tobula, tik va ar nusipelniau tokių vaišių už melagystes. Na, bet jei vaišina, kaip galiu atsisakyt.
Bet Bellos motina labai greitai susisuko, juk buvau dingęs vos kokioms dešimčiai minučių ne ilgiau. O grįžęs jau radau garuojančius pusryčius.
- Tai prisėsk. Ko stovi.
- Aha. Taip taip sėduosi.
- Beliko tik įdėt. O su kuom tu valgai kiaušinienę?
- Aj man nesvarbu, tik batono reiktų.
- Gerai, nori batono, bus batono.,-pasakė ji ir nusišypsojo.
Bellos šypsena visai kaip Olivios, iš motinos ją paveldėjo. Atradau jau vieną jų panašumą.
- Ačiū. Ir netgi nepamenu kada mano motina yra man ką nors ruošusi.
- Visai norėčiau susipažint su tavo motina. Gal kada supažindinsi? - kalbėjo Olivia, o nuo jos veido vis dar nedingo šypsena.
- Taip, būtinai.
Pradėjau valgyti, o virtuvėje įsivyravo nejauki tyla. Jog galima buvo girdėti kaip musė zvimbia.
Man suvalgius viską kas buvo lėkštėje, ėmiausi kavos puodelio. Pažiūrėsim ar skanią ruošia.
Gurkštelėjau, ir vos nuo kėdės nenuvirtau. Kokia skani kava, ir idealiai netgi cukraus įdėta, nepersaldu. Iš kur ji taip atspėjo.
- Jūsų ruoštas maistas be galo skanus. O jau kavos skanumas, o iš kur žinot jog su vienu cukraus geriu.
- Aš tokią pačią geriu, pamaniau jog tiks. Ir jei būtų maža cukraus būtumei įsidėjęs antrą.,-atsiliepė ir pastebėjau kaip jos skruostai įrausta, ką nejau niekas nėra sakęs komplimentų jos ruošiamam maistui.
Vien dėl kavos galėčiau čia lankytis kasdien. Sugėriau paskutinį gurkšnį ir jau kėliau savo subinę nuo kėdės.
- Palauk, dar neišeik. Pakalbam.
Hmm, ji nori pakalbėt. Na davai pakalbam.
Priglaudžiau savąją subinę atgal.
- Gerai, pasiliksiu. Ir neatsisakysiu malonaus pasiūlymo. Kalbėkit ką tik norit, aš klausau jūsų.
- Nereikia. Nesikreipk jūs. Tiesiog vadink mane Olivia.
- Supratau, Olivia.
- Va, taip žimiai geriau.
Ir tuomet pradėjome pokalbį. Taip isišnekėjom, jog nebepaisėme laiko. Tiesiog praradau laiko nuovoką. Ji manęs visko klausinėjo, ir pastebėjau jog aš turiu nemažai bendro su Bellos motina, ne tik su pačia Bella.
- Olivia, keliaujam dabar supažindinsiu su savo motina.,-prabilau.
- Betgi, aš nepasiruošus. O jei palauktumei keletą minučių, tuomet mielai eičiau.
- Žinoma palauksiu. Eikit ruoštis.
Po 10-ties minučių ji grįžo. Buvo apsirėdžiusi rausvą suknutę žemiau kelių, ir baltas basutes su gėle ant jų. Jei nepažinočiau Bellos, galbūt būčiau atkreipęs dėmesį į jos motiną, nes ji žaviai atrodo kaip tokių metų.
- Wow, kokia dama.
- Kur jau. Aš viso labo tik suknelę užsimečiau ir perbraukusi blakstienas tušu apsimoviau basutes.
- Bet štai pažiūrėkit, kaip super atrodote. Ne vienas vyras jūsų geistų.
- Dėkoju, jaunuoli, jūs labai malonus. Būsiu neteisingai susidariusi apie jus nuomonę praeitą kart.
- O kas dabar kreipias pagarbiai. Vadinkit mane tiesiog Liam.
Ir ji susigėdo, ir vėl jos skruostai pradėjo kaist. Jaučiaus vos ne kaip poroje.
Padaviau parankę, o ji nedvejodama įsikabino. Pamatę kas nors mudu pamanytų jog iš tiesų esame poroje. Nes flirtuojam, pasakojam viską vienas kitam, tetrūksta tik bučinio.
Įėjome į garažą. Ką, ji dar ir vairuoja, nieko sau, aš nustebęs. O beje irgi vairuoju. Pažiūrėsim kokį mašiniuką vairuoja. Bet kai pastebėjau kuom važiuosim akys lipo ant kaktos.
