Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*Bella pov*
Praaušus rytui prabudau ir pramerkusi akis pastebėjau jos rankose vis dar turiu Hario maikę. Nieko nesuprantu, juk lygtais numečiau po lova, o gal tik ketinau numest. Jei ji čia tarp mano rankų, vadinasi miegojau su ja.
Užėjo durnumas apsivilkau ją ir vaikščiojau po kambarį. Pasiklojau lovą ir įsijungusi kompiuterį naršiau po internetą. Patikrinus socialinius tinklus. Youtube užsileidau muzikos ir tvarkiausi kambarį. Velnias, pamiršau jog šiandien mokykla. Kulversčiais virsdama apsirengiau ir pašukavus plaukus nubildėjau žemyn. Bet motinos neradau, kurgi ji.
Nupėdinau į jos kambarį, o ji vis dar miegojo. Uždariau duris tyliai ir išėjau atgal. Ką, nejau jai užteko vos trupučio alkoholio, kad taip paveiktų ją? Keistai kažkaip taip. Pusryčių nespėsiu pavalgyt ir taip jau vėluoju.
Nuo stalo pasičiupau bananą ir pasiėmusi mokyklinę tašę nupėdinau pasiimt dviračio į garažą. Kam man važiuot su dviračiu jei yra motociklas. Teisių neturiu, bet bent jau žinau kaip jį užvest.
- Na, ką, žvėrie, pasivėžinsim trupučiuką.
Kad nevėluočiau galbūt net nebūtų buvę nė minties važiuot. Apžergiau jį, bet pala raktelių tai neturiu. Velnias teks grįžti. Parlėkiau į namus ir ieškojau raktų. Kaži kur bus nukišusi juos motina? Kaži ar ne virtuvėj bus, nes mes ten paskutinį kartą buvome susitikę. Nupėdinau patikrint, na tikrai jie čia ant stalo.
Na dabar tai jau važiuosiu. Grįžau atgalios į garažą.
Ant išleistų plaukų užsidėjau šalmą. Suktelėjus raktelį plieninis žirgas pradėjo riaumot. Po truputį išriedėjau iš garažo ir judėjau tolyn. Bet nenorėjau tistis kaip vėžlys. Tuomet spustelėjau greičio, kad net atsilošiau.
Važiavau ant 110, ką ten važiavau, tiesiog skridau. Plaukai plaikstėsi genami vėjo, net jutau virpulius lakstant kūnu – tai adrenalinas mane veikė ir man tikrai nešalta. Lekiant motociklu vyrukų akys kripo į mane. Jei ne sijonas nesuprastų jog esu mergina.
Jau pasiekiau mokyklos kiemą ir kažkoks bachuriukas nušvilpinėjo mane, o kitas lydėjo akimis, dar vienas merkė akį. Vienas išvis buvo drąsus ir artėjo manęs link. Bet pala, man jau matyti raudoni plaukai ir šviesi oda, bet niekaip negaliu prisimint jo vardo. Dar vis sėdėdama ant motociklo nusiėmiau šalmą ir pakračiau galvą, o plaukai plaikstėsi paskui mano galvą.
- Hey, Bella čia tu. Wow kokie ratai. Jie tavo? - bambėjo vaikinukas, kurio vardo neįstengiau prisimint.
Sukiojosi aplink motociklą ir apžiūrinėjo jį iš visų pusių bei kampų. Lyg pirmą kart matytų motociklą. Ne, aš jam neatskleisiu visų kortų, pameluosiu ir nesakysiu jog jis mamos.
- Jis mano.,-pasakiau su didžiausiu pasididžiavimu.
- Gal duosi perlėkt?
- Neperdaug įsisvajojai. Kad net tavo vardo nežinau. Tai kuom vardu būsi?
- Aš Michael. Ir kitą kart nepamiršk, nes šimtą kart nekartosiu.,-subambėjo ir išmetė plačiausią šypseną.
- Na jei dažniau šmežuotumei prie manęs, manau įsiminčiau tavąjį vardą Mike.
- Aš ne Mike. Vadink mane Michael. Arba tiesiog Mikey, jei nori trumpiau. Gal bent jau po pamokų pametėsi iki namų?
- Nežinau. Beje man pamoka. Jei nori vėliau pakalbėsim. O dabar jums, leidus, ponaiti, Mikey eisiu į mokyklą.
- Na jei jau taip reikia.,-prabilo ir perbraukė per motociklą su delnu.
- Mikey, einam į pamoką.,-trinktelėjęs jam į petį sučiulbėjo vaikinas su auskaru lūpoje, po šimts jo vardo taip pat nepamenu. Galėtų jie dažniau šmėžuoti, lengviau įsiminčiau. Bet jie atrodo mieli vaikinukai, manau nėra pavojingi.
Nukuldašino jie, o aš likau prie savo ratuoto žirgo. Bet ką su šalmu daryt, tai ir nepagalvojau. Ne, manau pasiimsiu drauge su savim, maža kas nuvogs. Jau sukausi eiti į mokyklą kai išgirdau automobilio padangų cypimą. Pasukau akis, o ten pasirodo atvyko Liam. Sustojo šalia manojo motociklo ir išlipęs nužiūrėjo mano mamos žvėrį.
- Nori pasakyt, tu su juo atvykai? - nustebęs klausinėjo.
- Taip. O kas? - atsiliepiau ir žvelgiau į jo veidą.
- Nieko. Tiesiog nuostabus motociklas. Gal duosi perlėkt?
- Jei nori, po pamokų galėsiu duot. O dabar, būk geras ir einam į pamokas. O beje kokia tau?
- Man bus prancūzų.
- Ohh, kažkas mokos prancūzų.
- Na taip, mokaus. Bet buvau kaip ir priverstas, nes turėjau pasirinkt vieną iš kalbų. Kai ispanų manęs netraukia, o vokiečių nepernešu. Tad teliko tik prancūzų, tad ir yra man ji. O tau kokia?
- Man. Man bus istorija. Bet kaip nemėgstu tų visų datų. Tai yra sunkiausia.
- O man nepatinka kai pas prancūzus dažnai yra naudojama la, kaip užknisa. O šiaip tai Dieviška kalba.
- Na dabar tikrai turiu lėkt.,-pasakaiu ir kilstelėjusi koją pabučiavau jo lūpas, o jis atsakė į jį ir seilėjo mane. - Iki. Susimatysim dar šiandien.
- Ne. Nepabėk, einam kartu.,-pasiūlė ir atkišė ranką.
Įsikabinau į ją kaip kokia pirmokėlė vedama į pirmąją klasę ir ėjome į mokyklą.
