Amžinai. [Klaroline]

41.

Myliu Tave, Klausai Maiklsonai

Patalpoje tvyrojo didelė įtampa. Klausas piktai savo žvilgsniu žudė Tailerį, o Karolina, tyliai vengdama bet kokio akių kontakto, užsimerkė. Viskas pradėjo suktis. Taileris juokėsi, Klausas urzgė.

Mergina suprato, jog atėjo galas, niekas nebepadės, niekas neišgelbės nuo to, kas šiąnakt įvyks. Taileris paprasčiausiai išplėš Karolinos širdį Klauso akivaizdoje. Štai toks planas turėjo būti įvygdytas šiandieną. Taileris norėjo, jog grynakraujis kankintųsi, tai geriausia būtų padaryti per Karoliną.

-Man tiesiog įdomu, ar bent nutuokei koks palūžęs jaučiausi kai nužudei mano mamą?- Taileris pašaipiai prabilo. Klausas iškart pasisuko į vietą, kurioje turėjo būti Estera, bet ji buvo tuščia

-Tai praeitis,- griežtai atkirto Klausas,- tada ten buvau ne aš, tai buvo mano blogoji pusė.

-Na matai, aš irgi turiu dvi puses,- Taileris sustojo, Karolina sukluso, o Klausas susidomėjęs pilnai pakėlė galvą,- tik gaila abi mano pusės spinduliuoja blogiu.

-Taileri,- pagaliau įsiterpė Karolina,-prašau.

-Užtilk, blondine,- suurzgė Lokvudas ir stumtelėjo Karoliną šiek tiek toliau nuo savęs.

Taileris paėmė iš vieno savo pakaliko kuolą ir Klauso akyse galėjai įžvelgti baimės kibirkštėlę.

-Nagi, Niklausai,- nusikvatojo vaikinas,- nejau tu bijai?- kiek susiraukė ir pirštu perbraukė per kuolą išilgai.

-Taileri,- suurzgė Karolina ir gailiai pažvelgė į Klausą.

Visi, išskyrus Klausą, žinojo, kas šiandieną įvyks. Jis vienintelis nieko nenutuokė ir laukė tinkamos akimirkos užpulti Tailerį. Bet, deja, tokios jis neturės.

-Klausai, juk supranti, kad aš trokštu keršto, už viską,- Taileris lėtai pritūpė prie Karolinos ir atsuko jos veidą į save,- pradėkime nuo to, kad pavogiai mano mylimą merginą, baikime tuo, kad sugriovei mano gyvenimą,- vaikinas patraukė Karolinos plaukus nuo kairiojo peties,- na supranti, jog dabar tavo eilė kentėti,- kiek tyliau pabaigė kalbėti.

Staiga Taileris įkando merginai ir ši skaudžiai suinkštė.

-Prašau, nedaryk to,- šį kartą jo beviltiškai prašė Klausas.

Taileris nutilo, jis tarsi sustingo. Taip praėjo trumpas laiko tarpas. Karolinai vieną akimirką pasirodė, jog vaikinas bandąs atsitraukti. Tačiau tai jį supykdė tik dar labiau.

Lokvudas dar sykį niekinamai pažvelgė į Klausą ir užsimojęs pervėrė Karolinos krūtinę. Klausas šią akimirką matė tarsi sulėtinto filmo iškarpėlę.

Karolina pajuto tvirtus pirštus gniaužiant jos širdį, pajuto galūnes apgobiantį šaltį ir skausmą. Didžiulį skausmą.

Klausas prisimerkė, tuomet supratęs, jog Karolina tuojau mirs, vaikinas stipriai sugniaužė pirštus ir pradėjo  draskytis, tačiau tai nepadėjo.

Staiga Taileris išplėšė iš šviesiaplaukės raumenį, kuris varinėja kraują.

Klausas akimirką sustojo ir su dideliu sielvartu stebėjo Karolinos kūno pokyčius. Merginos rankos pamėlo, žvilgsnis sustingo, o akyse, tarsi deimantėliai, sužibo ašaros. Galiausiai mergina pilnai suklupo ir, žvelgdama Klausui į akis, nusišypsojo pačia nuoširdžiausia šypsena, kurią tik buvo galima išspausti.