Evil and Kindness (BAIGTA)

1 dalis

*rytas*

-Labas rytas sesutę.-staiga pajutau kaip ant mano veido užpiltas šaltas vanduo. "Sonia ir jos pokštai".

-Malonu pabusti ir vėl šlapiai.-suurzgiau.

-Nepagalvojai, kad aš tau darau paslauga?

-Ha. Ir kokia?-nusivaipiau atsikėlusi iš lovos.

-Nuprausiu.-nusijuokusi išėjo iš kambario.

-Ugh, ta ,,sesuo".-pavarčiau akis ir išsitraukusi džinsus su maikute nupėdinau į vonią.
Neesu angelas šioje netikroje šeimoje. Tiesa sakant mane pasiėmė mamos teta kuri turi šlykščią dukterį. Mama mirė kai mane pagimdė, o tėvo nepažįstu, nes jis išsigando tėvystės pareigų, tad aš nuo mažens augu pas tetą kuri yra maloni negu jos vaikinas ir dukra.
Sonia - višta. Na ir daugiau. Mokykloje ji vaidina dievaitę, bet ji tokia yra tik savo klasėje, bet ne visoje mokykloje. Rausvos sruogos susimaišiusios su mėlynomis blondiniškose plaukuose. Žydros akys patraukia kiekvieno žvilgsnį, o jau juokas gali net ir užkerėti, bet tik ne mane.
Aš aukščiau už ją. Mokyklos populiarioji blogiukė. Man nė motais kas dedasi pasaulyje, man - svarbiausia nenusileisti tai vištai ir parodyti kokia aš vis dar esu. Juodi plaukai vos siekiantys pečius, pilkšvai žalsvos akys parodo nekaltą veidelį ir gali priversti žmogų susilyditi, o koks tvirtas charakteris, kad žiūrėkit ir grožėkitės kaip tuoj visi kris po kojom. Ne angelas ir ne velnias, bet bjaurus ir vaikiškas veidelis auga šioje šeimoje.

*virtuvėje*

Įėjusi į virtuvę kur sukiojosi teta aplink viryklę atsisėdau šalia Sonijos.

-Elie, šiandien būk gera, nepridaryk jokių man bėdų ir vakare turėsime svečių,-atsisukusi teta nusivalė prakaitą ir padavė man sumuštinius su sultymis.-ir griškite abi po mokyklos namo. Sonia neik į kavinę su draugėmis, o tu Elie net nebandyk eiti į riedlenčių vietą ir dalyvauti kokiose lažybose. Užtenka man tave traukti iš kiekvienos bėdos. Tikras velnias, o ne vaikas.

-Tetą, tik pusvalandukui.-patempiau lūpą.

-Ne yra ne, Elie.-tvirtai tarė teta.

-Ugh.-pavarčiau akis ir toliau valgiau sumuštinį.

-Brangioji,-staiga išlindęs iš vonios tetos vaikinas pakštelėjo jai į lūpas.-mergaitės.-pasižiūrėjo į mus ir aš kaip vaikas šyptelėjusi išgėriau sultys.

-Gerai, tetulia. Jau bėgu.-tariau.

-Tai, kad dar autobusas neatvažiavo.

-O kas sakė, kad aš su autobusu važiuosiu?-eidama tariau ir čiupusi kuprinę su švarkeliu išėjau pro duris. Ten manęs laukė mano senas draugas Evanas su motociklu.

-Atleisk, teta.-tariau priėjusi prie jo.

-Viskas gerai, kaip visada?

-Nea. Šiandien negalėsiu nieko daryti.

-Bet tu negali stovėti vienoje vietoje. Tau reikia veiksmo.

-Būten,-užsidėjusi šalmą atsisėdau ant motociklo ir apsikabinau jį.-todėl važiuosime ten. Iki mokyklos liko dar valanda.

-Kaip pasakysi, princesę.-šyptelėjo.

*07:30*

Atvažiavę į motociklų varžybas pasikeitėme motociklą. Tuo tarpų nuėjau pasisveikinti su ,,priešais".

-Sveikas.-pasisveikinau sukdamasi kuodą. Atsisukęs jis nužvelgė mane ir vėl nusisuko.

-Atleisk, naujokas.-išgirdau balsą sau už nugaros.