Evil and Kindness (BAIGTA)

4 dalis

-Sveika.-pasisveikinusi su teta ėjau link savo kambario, bet tetos piktas balsas mane sustapdė.

-Kur taip ilgai buvote?

-Pas Evaną užsibuvome.

-Meluoji?

-Ne. Jei nori, gali paklausti jo.

-Paklausiu abiejų.

-Klausk. Jie tą patį atsakys.-ramiai tariau, o teta atsidususi atsisėdo ant sofos.

-Elie, kada tu pagaliau suaugsi ir tapsi normalia paaugle?

-Tikriausiai kai sužinosiu apie tėvą.

-Mieloji, juk aš apie jį nieko nežinau.

-Meluoji jau 18 metų.

-Eik miegot. Mes visi šiandien pavargome.

-Nereikėjo kviestis Džeiko tėvų.

-Kalbant apie vaikino tėvus, mes juos turėjome nuvešti iki jų namų kol jūs buvote pas Evaną.

-Tetaa.

-Nenoriu pyktis,-pamojavo dešinę ranką.-eik miegot. Labanaktis.

-Labos.-apsisukau ir ėjau su šypsena veide link kambario. "Kaip visada, lengvai išsisukinėju."

*rytas*

Ak, tas penktadienio, nuostaubaus penktadienio rudens rytas. Nors Spalis nėra toks šaltas, bet ir ne šiltas vistiek mokyklos mokinukės vaikšto su trumpais sijonais. "Fu."-pavarčiau akis bežiūrėdama į Uną.

-So, laukiate kada mes išvažiuosime į Prancūziją?-padėjusi telefoną ant suolo tarė Goja.

-Jo. Ypač kai reikės ,,rinktis" partnerį, o gal net ir partnerę.-pavartė akis Džiulija.

-Užjaučiu, kad tau vis dar tenka sedėti su Una.-sušnapždėjau.

-Nesi ir tokia beširdė, Elie.-nusijuokė Džiulija.

-Labai juokinga.-grįžau į savo tipinę nuotaiką.

-Bonjour!-staiga nuaidėjo per visą klasę atėjusios mokytojos pasisveikinimas.

-Bonjour.-choru pasisveikinome.

-Taigi, šiandien turėsite jau ruoštis į Prancūziją nebent...,-vos mokytojai pradėjus kalbėti, ją nutraukė įėjęs Džeikas į klasę.-ponaiti, Džeikai, kur jūs buvote?

-Kamščiai.

-Kitą kartą paskambinsiu tėvams ir niekur neskrisite!

-Bien sûr.-pavarčiau akis, o visa klasė nusijuokė, bet mokytojos rūstus žvilgsnis nutildė asilų juoką ir toliau tęsė apie kelionę.

*10:20*

Su draugėmis ėjome link matematikos klasės tik staiga mano ranką sučiupo vyriška ranka. Atsisukusi pamačiau Džeiką kuris buvo sunerimęs. Pakėliau antakį ir pažvelgusi į jo ranką pažvelgiau į jį.

-Oh, atleisk,-patraukė ranką.-ką teta sakė?

-Meluok. Ji jūsų klaus. Beje, kaip tavo tėvai regavo?

-Normaliai. Tavo?

-Manoji pykta, bet ji žino su kuo gyveną jau 18 metų.

-Oh, tai gal norėsi pakartot?-kilstelėjo antakį.

-Na jau ne. Evanas geresnis už tave.-nespėjus jam prasižioti palikau jį vieną ir priėjau prie draugių kurios jau įtartinai į mane žiūrėjo.