IV {atsiprašau už klaidas}

40 7 10
                                    

Kavinėje atsisėdom prie lango. Daug juokėmes.. Aaronas žiauriai juokingas! Nemaniau, kad Tragiški mokiniai tokie... Na tokie kaip Aaronas. Aš galvojau jie keiksis.. ir panašiai, bet Aaronas to nedarė. Aaronas pasisuko į mane ir tarė:

- Žinai Rea.. Tu labai graži..

- K-ką..? - pasakiau aš labai pasimetusi.

- Na-, - nespėjus jam baigti aš už nugaros išgirdau pažįstamą balsą rėkiant.

- REA! - atsisukau ir išvydau Lari...

- Ką tu čia darai..? - tariau aš labai tyliai.

- AŠ TAVIAA MYYLIUU! - tarė jis ir tik tada supratau... Jis neblaivus.

- Lari... Baik..! - surikau aš kai jis palietė mane.

- Rea.. gal parvedame tavo draugą namo..? - paklausė Aaronas.

- Taip... tu teisus, - atsisukau į Aaroną ir visa paraudonavau.

Kai mes atsistojome, Aaronas padėjo man jį išvesti iš kavinės ir nuvesti namo. Ugh... Laris niekada negerdavo! Jis visada budavo geras ir paslaugus! Kas jam šovė į galvą..? Aš žinau, kad jis mane myli nuo pradinių klasių, bet... Ar tai dėl Aarono.. Bet tada.. jis mus sekė..? Laris mus sekė?! Jis juk nežinojo, kad aš einu su Aaronu susitikti...

- Lari! - aš surikau, nes kai mes jį nuleidinėjom ant sofos jis įsikabino man į plaukus. Aaronas paėmė Lario ranka ir gražiai ją atplėšė nuo mano plaukų.

Aš nuėjau į kitą kambarį ir pravirkau. Išgirdau, kad ateina Aaronas... Nusivaliau ašaras ir susiėmiau už galvos.

- O.. jis visada taip elgiasi..? - tyliai paklausė Aaronas.

- Ne! - atsisukau į jį ir vėl pravirkau. Aaronas priėjo prie manes. Aš puoliau jam į glėbį... nežinau kodėl, bet... Man labai palengvėjo. Aaronas mane apkabino per liemenį ir tada aš tariau:

- Aš lieku čia...

- Kodėl..? - tyliai paklausė Aaronas suspausdamas mane stipriau.

- Nenoriu, kad Laris toliau darytų nesamones...

- Tada ir aš liksiu... Jis juk visko gali prisigalvot! - tarė Aaronas ir aš nusišypsojau.

- Manai.. tai dėl mūsų..? - labai tyliai paklausė Aaronas.

- Taip.. Aš patinku Lariui nuo pradinių klasių... Dėl to jis taip ir elgiasi, - nuleidusi galvą atsakiau aš.

Aš pažvelgiau į laikrodį, buvo jau 20:45... Aš nuėjau į miegamąjį... Aaronas taip pat. Tada Aaronas tarė:

- Aš miegosiu ant žemės...

- Mmm.. - numykiau aš visa pavargusi ir atsisėdau ant lovos. Paėmiau antklodę ir mečiau ją Aaronui. Jis nusijuokė ir prišokęs pradėjo mane kutenti. Aš pradėjau juoktis ir dusdama surikau:

- Ba....a..aik..!! - jis nustojo mane kutenti. Aš atsidusau ir pastebėjau, kad jis visiškai atsigulęs ant manęs. Jis pažvelgė į mane ir aš jį apsikabinau per kaklą, bet tada supratau, kad tai labai keista ir nustūmiau jį. Jis pradėjo juoktis ir aš visa paraudonavau. AGHH! Kodėl jis taip elgiasi..? Aš užsiklojau ir padėjau galvą ant pagalvėlės... Po kokių 50 minučių aš užmigau...

   Ryte atsikėlusi pamačiau, kad esu viena kambaryje. Aaronas tikriausiai apačioje... Ir Laris.. Laris! Aš pašokau iš lovos ir nubėgau į virtuvę. Ten stovėjo Aaronas ir Laris. Jie kalbėjosi. Laris atrodė neišsimiegojęs. Aš priėjau prie jų ir tariau:

- Labas rytas.

- Labas Braške, - pasakė Laris.

- Laba... - tarė Aaronas.

- Nu.. apie ką kalbat..? - paklausiau aš.

- Ai.. šiaip, - atsakė Laris.

- Aišku, - aš pažvelgiau į Aaroną ir nusišypsojau. Tada pažvelgiau į Larį ir paklausiau:

- Lari.. Gal galime pasikalbėti..?

- Umm.. Sure, - atsakė jis. Aš nuėjau į prieškambarį, Laris nusekė iš paskos. Aš atsisėdau ir tariau:

- Lari.. Aš norėjau paklausti... Ar tu prisime-, - aš nespėjau baigti ir Laris pasakė:

- Aš.. aš žinau.. aš prisimenu.. ir labai atsiprašau... Nežinau kas man pasidarė..

- Viskas gerai.. Tik daugiau mūsų taip negąsdink... - tariau aš ir apsikabinau Lari per kaklą. Jis apviniojo savo rankas aplinkui mani liemenį ir tada aš atsitraukiau nuo jo. Ugh...

Kokia keista diena!

Ačiū, kad skaitei ❤ Ir labai prašau paspausk ⭐, kad padėtum man išpopulerėti :3 Ačiū! (Jei patiko mano istorijos, pafollowink mane)

Mistake (LT) {Baigta. Laukite Antros Dalies :) }Where stories live. Discover now