Mistake (LT) {Baigta. Laukite Antros Dalies :) }

X

- Visi jus matė ant laiptų. - greitai ir rimtai pasakė jis.

- "Velniava." - pagalvojau aš.
•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•

Aš nusisukau ir užsikimšau ausis.

~ Iš Aarono pozicijos ~

- "Visi kalba apie mane ir Rea.." - pagalvojau aš. Ir tada išgirdau balsus galvoje:
"KVAILYS! KAM TU JA BUČIAVAI!", "Ji tau niekas, prisimink tai!, "Pašauk tuos kurie kalba apie tave blogą.." ir tada jie nustojo. Išgirdau skambutį ir išlėkiau iš klasės. Pribėgau prie valgyklos. Dabar buvo Gerų mokinių pertrauka. Aš slapčia įbėgau į valgyklą ir apsižvalgiau. Pamačiau Rea ir pribėgęs sušnibždėjau jai:

- Per kitą pertrauką ateik į biblioteką.

~ Iš Rea'os pozicijos ~

Aaronas kažkaip įsmuko į valgyklą. Jis pribėgo prie manes ir sušnibždėjo kažką... Jis pasakė, kad ateičiau į biblioteką. Kadangi Laris sedėjo šalia manes, aš pajaučiau jo šaltą žvilgsnį. Tada atsisukau į jį ir jis pasakė:

- Rea.. Ką tu darai..?

- Kaip suprast..? - aš nusišypsojau, nes tikrai nesupratau.

- Kodėl tu su juo? - šaltai paklausė jis.

- Aš.. aš..

- Viskas aišku, - jis pertraukė mane, atsistojo ir išėjo. Aš pasigriebiau kuprinę ir nubėgau paskui jį.

- Lari! Palauk! - aš pagriebiau jį už rankos.

- Kas yra, Rea?

- Aš.. aš.. tu tik nepyk, okey?

- Skelk.. - rimtai pasakė jis.

- Aš nesakau, kad aš jį įsimylėjus. Bet, taip, jis man patinka.. BET! Jis man patinka lygiai taip pat kaip ir tu!

- Rea.. Aš suprantu, kad tau sunku. Bet aš tiesiog negaliu žiūrėt kaip tu su juo.. žodžiu supratai. - rimtai pasakė Laris.

- Aš suprantu... - stovėjau kaip sustingus. Jis pasilenkė prie manes...

- "O dieve.. " - pagalvojau aš kai jis mane pabučiavo. Tai buvo pirmas kiss su Lariu. Aš pasijaučiau visiškai kitaip negu su Aaronu. Tai buvo toks geras jausmas, bet.. aš jį nustūmiau.

- Lari.. aš.. - jis manes neklausė ir nuėjo. Aš išgirdau skambutį ir nubėgau į klasę. Laris jau buvo ten.. aš atsisėdau šalia jo. Nežinau kodėl.. Jis žiūrėjo į mane nustebęs, kad aš atsisėdau šalia jo. Į klasę atėjo mokytoja. Dabar buvo fizikos pamoka.

"Dieve mano kaip nuobodu.."- pagalvojau aš kai mokytoja pradėjo pasakoti kažkokias nesąmones. Aš pažvelgiau į Larį.

~ Iš Lario pozicijos ~

Ji pažvelgė į mane. Aš pastebėjau jos žvilgsnį ir tariau:

- Viskas gerai..? - nes ji atrodė šiek tiek išbalusi.

- Mhm.. - numykė ji ir nusisuko. Suskambėjo skambutis. Rea išlekė iš klasės. Aš ją nusekiau. Ji nuėjo į biblioteką. Ten ji susitiko su Aaronu.

~ Rea'os pozicijoje -

Aš įbėgau į biblioteką ir susitikau su Aaronu.

- Labas Katyte.

- Laba.. - aš puoliau jam į glėbį, nes kodėl gi ne?

- Kas atsitiko..? - keistai paklausė jis.

- Nieko.. tiesiog Laris.. - aš nutylau.

- Laris..? - jis vertė mane pabaigti sakinį.

- Jis.. tiesiog pabučiavo mane..? BET AŠ MANAU, KAD TAI BUVO DRAUGIŠKAI! - greitai pasiteisinau aš.

- Rea.. Ai.. koks skirtumas. Jei tu taip sakai.. aš patikėsiu. - jis nusišypsojo.

~ Lario pozicijoje ~

Mačiau juos, bet negirdėjau ką jie kalbėjo, tad nusprendžiau įsiterpti.

- Labas! - apsimečiau, kad nepastebėjau Aarono.

- Laba Lari.. - tarė Rea.

- Lari.. Žiūrėk, aš žiauriai atsiprašau už tai ką.. padariau vakar. - pasakė Aaronas.

- Um.. Nieko tokio.. Atleidžiu.. - sumykčiojau aš, nes šito atsiprašymo mažiausiai tikėjausi.

~ Iš Rea'os pozicijos ~

- "Nesitikėjau, kad Aaronas atsiprašinės ir, kad Laris jam išviso atleis!" - pagalvojau aš.

- Umm.. Tai gal jau mes eisim, Lari..? - aš norėjau išsisukti iš nejaukios tylos

- Jo.. Iki Aaronai.. - Aaronas tik linktelėjo. Mes sustojome prie bibliotekos durų, nes Aaronas pasigavo mano ranką. Aš atsisukau į jį ir nieko nespėjusi pasakyti, pajutau jo lūpas ant savo.

- "Numanau, kad jis tai padarė, kad Laris pavydėtų." - susimąsčiau. Aš atsitraukiau nuo Aarono ir išėjau pro duris su Lariu. Mačiau kaip Laris ir Aaronas persimetė piktais žvilgsniais.

- Kas jum negerai?! Aš jum ką panaši į žaisliuką?! - aš aprėkiau Larį.

- Ne aš šitą nesąmonę sugalvojau!

- Ugh.. - aš išgirdau skambutį ir mes nubėgome į kabinetą. Vėl sedėjome kartu. Mokytojos nebuvo visą pamoką. Laris visą laiką kalbėjo tik su manimi.
- "Na.. bet jau kažkas palaiko kompanija" - pamaniau aš kai Laris vėl kažką pasakė.

Po pamokų mane pasitiko Aaronas. Jie persimetė žvilgsniais su Lariu. Aaronas atrodė piktas, bet jo nuotaika buvo gera. Labai netikėtai.. man paskambino mama. Aš atsiliepiau.

• Pokalbis •

- Sveika dukrele.

- Labas mam.

- Gal norėtum antradienį po pamokų atvažiuoti pas mane? Jaučiuosi labai prastai..

- Umm.. aišku! - mane šokiravo mamos žodžiai.

- Gerai.. Lauksiu. Iki! - pasakė mama.

- Atia..

• Pokalbio pabaiga •

Aš priėjau prie Lario ir Aarono. Jie kalbėjosi, bet aš nesupratau apie ką. Ir tada Aaronas tarė:

- Žaidimas prasideda.

Jie baigė kalbėtis šia fraze. Laris pasisuko ir nieko nepasakęs nuėjo sau. Aaronas nieko nesakęs paėmė mano ranką ir mes nužygiavome namo... Visą laiką mano mintys sukosi apie vieną dalyką - kaip suprasti "Žaidimas prasideda"?