Mistake (LT) {Baigta. Laukite Antros Dalies :) }

VIII

- Jie manes ieško.. - tarė Aaronas susinervinęs ir pagreitino žingsnį. Aš taip pat.

•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•~•

Kai grįžome namo jau buvo vakaras. Aš nusimoviau batus ir nuėjau į miegamajį. Atsiguliau į lovą ir išsitiesiau. Gulėjau ilgai, buvau ir užsnūdus kokioms 15 minučių. Kai atsikėliau ant lovos kampo sedėjo Aaronas. Jis buvo be maikės. Aš atsisėdau ir jis atsisuko į mane. Aš stengiausi žiūrėti į jo veidą. Jis nusišypsojo ir pasisuko į mane. Aš nesupratau ką jis nori tuo pasakyti. Tada jis nuleido galvą ir pažvelgė į vieną savo šoną. Aš taip pat ten pažvelgiau... Ten buvo pilna įbrėžimų, randų ir gipsas kuris juosė jo visą liemenį. Aš prišokau prie jo.

- Aaronai..? Kaip tu tai pasidarei? - tariau aš stengdamasi neprisiartinti per arti jo.

- Šitą žaizdą aš gavau tą pačią dieną kai atėjau pas tave naktį. Čia jų darbas... Dėl to ir atėjau pas tave.

- B-bet kod-dėl..? - aš buvau labai pasimetusi.

- Jie man keršija. Nes aš atsisakiau vieno darbo ir jie sakė, kad aš pasigailėsiu... - jis šnekėjo rimtai.

- O jie.. š-šovė į tave..?

- Nea... Jie dūrė peiliu.

Aš nusisukau ir susimąsčiau. Jis atsistojo (tai padarė labai sunkiai nes jis katik buvo persirišęs žaizdą). Jis nuėjo į virtuvę. Aš girdėjau kaip jis atidarė spintelę kur buvo šaukštai ir kiti įrankiai, ir pasiėmė kažką. Aš atsistojau ir taip pat nuėjau į virtuvę. Aš sustojau tarpduryje ir stebėjau jį. Jis mane pamatė todėl iškarto paslepė įrankį kurį buvo pasiėmęs. Aš priėjau prie Aarono ir prirėmiau jį prie stalo.

- Ką galvojai darysi? Hmm? - aš pakėliau antakį ir nusišypsojau.

- Aš.. - jis nespėjo nieko pasakyti ir aš paėmiau įrankį jam iš užnugaros. Tai buvo peilis.

- Aaronai..? Ką tu..? - aš nespėjau baigti ir jis mane pertraukė.

- Aš. Aš.. Tu nerėk, bet aš pjaustausi.. Ir tam aš turiu priežastį...

- Na ir kokia ji? - paklausiau nustebusi.

- Šizofremija.

- Aaronai... Kodėl tu man nesakei..?

- Nes šalia taves aš elgiuosi kažkaip kitaip. Šalia taves mano emocijos yra normalios, bet haliucinacijos niekur nedigsta...

- Ugh.. - aš pasisukau ir išėjau užtrenkus duris. Nubėgau į vonios kambarį. Aš pravirkau.

- Su kuo aš susibendravau...?! Kažkoks šizofremikas ir dar žudikas?! - aš rėkiau per visus namus net negalvodama. O tada išgirdau kaip užsitrenkia lauko durys...

- "Jis išėjo..? Dieve ką aš padariau?" - pamąsčiau aš. Pasiėmiau švarką ir pamačiusi, kad krepšio su jo daiktais nebėra, išbėgau pro duris.

- Aaronai..!? - aš surikau ir apsižvalgiau. Pamačiau jį einantį į Lario namų pusę. Aš pasivijau jį ir nustūmiau į gatvę. Mes literally stovėjom vidurį gatvės. Mašinų nebuvo, nes buvo naktis. Aš įsikibau į jo striukę ir apsikabinau jį. Jis nustūmė mane ir pažvelgė man į akis. Žinau, kad aš jį įskaudinau.

- Aš atsiprašau.. - aš sušnibždėjau.

- Žinau, kad tu nenorėjai. Suprantu tai.. - jis pasakė ir pabučiavo mane. Aš atsakiau į jo bučinį.

- "Puiku, mes bučiuojamės vidurį gatvės" - pagalvojau aš. Jis užsikėlė mane ant savo liemens ir aš sukikenau. Tada išvydau mašinos šviesą. Vairuotojas mus pamatė ir sustojo. Jis parodė, kad pasitrauktume nuo kelio. Aš nušokau nuo Aarono ir pasitraukiau. Jis taip pat. Aš pradėjau juoktis, o jis tik žiūrėjo į manę savo žydromis akimis, šypsojosi ir laižėsi lūpas. Aš paėmiau jo ranką ir tariau:

- Niekur tu neeisi, aišku?

- Nu jo.. Nuo taves taip lengvai nepabėgsiu ar ne? - jis nusijuokė ir pasiėmė savo krepšį. Mes patraukėme į mano namus. Kai atėjome prie durų pamačiau Larį. Jis sedėjo ir žiūrėjo į mane. Aš iškarto paleidau Aarono ranką.

- Galim pasikalbėt? - greitai paklausė Laris.

- Umm.. Aišku.. - aš atrakinau duris. Mes visi įėjome į vidų. Aš nusimečiau paltą ir nusimoviau batus. Atsisėdau ant sofos ant kurios jau sedėjo Aaronas ir Laris.

- Rea..  Norėjau pakviesti tave į klubą, nes mano draugai ten varo pasitūsint ir sako, kad atsiveščiau draugų. Galėjau paskambinti ir pasakyti, bet tavo telefonas buvo išjungtas. Aš persigandau ir atvažiavau čia, - Laris viską sumalė labai greitai.

- Umm.. Sure, o AaronasGalėsEitiKartu? - aš tai pasakiau dar greičiau nei jis.

- Na.. Gerai.. - jis pažvelgė į Aaroną ir parodė jam sekti jį. Laris atsistojo ir nuėjo į vonios kambarį. Aaronas padarė tą patį. Aš girdėjau ką jie kalba, nes atsistojau prie vonios kambario durų.

{Lario ir Aarono pokalbis}

- Klausyk, aš viską apie tave sužinojau. Žinau kas tu toks ir ką esi padares. - pasakė Laris.

- Patylėk Loseri arba susidorosiu su tavimi - pagrasino Aaronas.

- Tu taip ir Rea vadini? Juk ji ne Tragiška mokinė, - keistai paklausė Laris.

- Tylėk tu tik.

- Neaiškink man ką daryt, supratai? - pasakė Laris. Ir.. Aaronas dėjo jam į veidą. Aš atidariau duris ir įbėgau į kambarį. Lario lūpa ir nosis kraujavo.

- Aaronai?! Tu gal išprotėjai?! - aš surikau ir pašokau prie Lario.

- Rea... aš..

- Eik į miegamajį. - aš pertraukiau jį. Jis apsisuko ir nuėjo į mano miegamajį. Aš suradau ledo ir pridėjau jį prie Lario žaizdos. Pasedėjome kelias minutes ir tada Laris nuprendė eiti namo. Kai jis išėjo aš nuėjau į miegamajį. Aaronas gulėjo ant lovos susiėmes už galvos. Aš atsisėdau šalia.