Oups ! Cette image n'est pas conforme à nos directives de contenu. Afin de continuer la publication, veuillez la retirer ou télécharger une autre image.
• •
Misha sėdi ant bordiūro, jos piktas veidas įtaisytas delnuose. Žiūrint į ją iš tolo gali pamanyti, kad jai septyni ir ji ką tik pralaimėjo šokinėjimą per klases.
- Gerai, - tariu padėdamas būgnų lazdeles ant žemės ir atsisėdu šalia jos. - Kame problemos?
- Man reikėjo gryno oro, - atšauna ji dar labiau susikūprindama.
- Garaže grynas oras, - trūkteliu pečiais. - Jis visada plačiai atidarytas.
- Man reikėjo gryno oro kuriame nėra tavęs ir Ricki su Mackenzie, - patikslina ji mesdama į mane nepaprastai piktą žvilgsnį. - Žinai, pats maldavai manęs, kad apsigyvenčiau su tavimi, o dabar viešai mane keiki dėl to, kad paprašau menkiausios pagalbos. Atsikraustydama netapau tavo sušikta tarnaite.
- Aš neturėjau nieko blogo omenyje, - susiraukiu. Akies krašteliu matau visų esančių garaže akis smalsiai įsmeigtas į mus. - Žinai, kad myliu tave labiau už viską.
- Na, žinai, - ji kietai sučiaupia lūpas užversdama akis. - Sunku išgirsti kažką gero kai litaniją sudaro tik du geri sakiniai. Atleisk, daugiau nebesirūpinsiu, kad negyventumėm šiukšlyne.
- Misha, - atsidūstu suimdamas jos veidą delnais ir atsukdamas jį į save. - Pati žinai, kad nereikia visko ką aš sakau priimti visiškai rimtai. Kiek laiko vargom kol pasiekėm šitą mūsų būseną?
- Aš nekalta, kad tu traumuotas.
Susiraukiu patraukdamas delnus nuo jos veido, Misha nusivaipo.