7. Dalis

152 21 4
                                    

Dvi dienas turėjau kęsti lašeline kurią pastatė gydytojas, kad greičiau atsigaučiau. Tikriausiai kainavau jam daugybę nervų, ir iš dalies jį supratau. Jis bijojo, o iš baimės žmonės gali padaryti viską.

Daugiausia miegojau, tikriausiai dėl vaistų. Temperatūra nukrito ir aš aiškiai prisiminiau kas nutiko. Tik niekaip negalėjau rasti priežasties, kodėl Aleksas mane pasiėmė kartu. Aš nebuvau nei kažkuo ypatinga, nei graži ar turinti valdžios. Buvau visiškai niekas.

Šiandien pagaliau atjungė lašelinę todėl išsiropščiau iš lovos ir patraukiau į dušą. Šiame didžiuliame kambaryje buvo ir vonios kambarys. Toks erdvus kaip mano senasis butas, kuriame gyvenau daugiau nei metus.

Apvali sūkurinė vonia, didelis erdvus dušas tik tas permatomas stiklas man nepatiko. O jeigu toks kaip Aleksas užeitų? Durys buvo nerakinamos dėl to ir bijojau, tačiau vaikino nemačiau jau kelias dienas tad surizikavau. Nusimečiau purvinus ir prakaitu smirdusius drabužius ir paleidau vos šiltą vandenį. Buvo malonu, ir visas mano kūnas iš karto atsipalaidavo. Išsitryniau galvą rastu šampūnu ir atsargiai apvaliau šautinę žaizdą kuri jau atrodė geriau.

Po gero dušo pastvėriau juodą rankšluostį ir apsivyniojusi savo kūną nubraukiau užrasojusį veidrodį. Į mane žvelgė mergina negyvomis akimis ir sužalota sielą. Šviesiai rudi plaukai jau buvo ataugę, paėmiau vieną sruogą ir suspaudžiau ją tarp pirštų. Nejaugi tikrai praėjo daugiau nei metai?

Grįžau į kambarį ir pirmą kartą per šį laiką atidariau drabužinę. Čia buvo vien vyriški drabužiai, daugybę baltų marškinių, keli prabangūs kostiumai, švarkai, ir daugybę kitų drabužių.

Vis dar stovėdama su rankšluosčiu suvokiau, kad neturiu kuo apsirengti. Tikriausiai teks pačiai išsiskalbti drabužius. Uždariau spintą kai kažkas pasibeldė. Dažniausiai ateidavo Alekso pasiųsti vyrai kurios atnešdavo man maisto, tad ir dabar tikėjausi juos išvysti, juk turėjo būti pietų metas.

Atidariau duris ir išvydau ne tai ko tikėjausi. Aukšta tamsiaplaukė didelėmis rudomis akimis. Juoda aptempta suknelė, raudoni aukštakulniai ir pilkas švarkelis ant viršaus. Ji nusišypsojo ir ištiesė man tris popierinius maišelius.

- Aleksas prašė, kad tau šį tą nupirkčiau, - nesulaukusi mano pakvietimo ji užėjo į vidų ir padėjo maišelius ant suveltos lovos. - Kaip jautiesi?

- Ačiū, jau geriau. - Šyptelėjusi uždariau duris ir prisiartinau prie moters, kiek supratau ji irgi paklūsta Aleksui.

- Gal apsirenk ir nusileisk žemyn, - pasiūlė ji ištraukusi iš pirmo maišelio apatinius. - Nežinau tavo skonio, bet tikiuosi patiks.

Pastvėriau apatinius ir likusius maišelius. Marina regis nesiruošė išeiti kol su ja nenusileisiu žemyn, tad nebuvo prasmės bandyti jos atsikratyti, juk ankščiau ar vėliau vis tiek būčiau turėjusi išeiti iš kambario.

Užsimoviau apatinius ir užsisegiau juodą su nėriniais liemenėlę. Tai priminė ankstesnę mane kai troškau padaryti įspūdį Džeikui, o po to ir Maksui. Nuo tos minties sugėlė krūtinę ir aš lengvai papurčiusi dar drėgnus plaukus ištraukiau kitus drabužius. Dveji džinsai, šortukai, ir dvi pernelyg seksualios bei trumpos suknelės. Sukneles iš karto numečiau šalin ir užsimoviau šortus, o štai palaidinės man visai nepatiko. Per daug atviros, seksualios ir visiškai ne mano skonio. Svarsčiau ką turėčiau daryti, jeigu būtų koks megztukas galėčiau užsivilkti, bet regis Marina apie tai nepagalvojo.

Atsargiai pravėriau duris ir iškišau galvą. Mergina sėdėjo sukryžiavusi kojas ir naršė telefone. Vis dar vilkėdama liemenėlę išėjau iš vonios ir patraukiau prie spintos. Ištraukiau baltus vyriškus marškinius ir pradėjau juos sagstytis. Sukišusi ilgus marškinių galus į šortus priėjau prie tamsiaplaukės kuri lėtai pakėlė akis į mane.

Pakartoti žaidimą 3 (✔️) Where stories live. Discover now