Stepbrother

9 Dalis

Pasibaigus pamokoms, sustojau ant mokyklos laiptų, besidairydama Zayn stovėjimo aikštelėje. Jis stovėjo prie juodo BMW ir rūkė. Įdomu, iš kur jis turi mašiną.

Per visą kūną perėjo šaltis. Net neįsivaizdavau kokie yra tolesni jo tikslai. Net nenorėjau to žinoti. Kuo toliau, tuo labiau jis mane gąsdino.
-Žinai, kad mokyklos teritorijoje negalima rūkyti. Tuo labiau kai tu nepilnametis,- pasakiau jam piktai.
-Žinau,- ramiai atsakė jis ir išpūtė dūmus.
-Tai kodėl taip darai?
-Nes man nerūpi.
Buvau tikrai labai ant jo pikta. Jis turėtų bent kartais manęs paklausyti...
-Aš su tavim niekur nevažiuosiu.
-Ką pasakei?- tarė jis šiek tiek suirzęs ir dar kartą išpūtė dūmus. Tik šį kartą tiesiai man į veidą. Nepakenčiu to šlykštaus kvapo.
-Aš su tavim niekur nevažiuosiu,- pakartojau.
-Bet aš jau nusprendžiau. Taigi lipk,- jis ranka pamojo automobilio pusėn.
-Tu manęs nepriversi.
-Tikrai? Tu taip manai?- paklausė pašaipiai ir pažiūrėjo į mane savo tamsiomis akimis, kurios išdavė pasitikėjimą savimi.
-Taip,- tariau šiek tiek drebančiu balsu.
-Turėtum apsigalvoti, nes visiškai manęs nepažįsti,- jis prispaudė mane prie mašinos.
-Tu man nieko nepadarytum visos mokyklos akivaizdoje.
Zayn nusišypsojo ir tarė:
-Tu, lėlyte, turėtum išmokti kalbėti su tokiais kaip aš. O dabar lipk į automobilį.
Pavargusi ginčytis su juo įlipau į mašiną. Mačiau pasitenkinimą jo veide, kai pagaliau jam paklusau. „Tai dar ne pabaiga. Dar parodysiu jam kokia esu iš tikrųjų."- tariau sau mintyse.
Jis nusivežė mane į pačią nykiausią vietą, kokia tik gali būti visame pasaulyje. Jis nusivežė mane į kažkokį barą. Kam galėtų patikti pelėsiais dvokianti skylė, pilna girtų veidų? Neturėjau supratimo ką ten veikiau. Tuo labiau su Zayn.
Ačiū Dievui, ten bent jau grojo radijas.
-Man alaus,- užsisakė Zayn.
-Ar tu pilnametis?- paklausė barmenas.
-Nepanašu, kad toks būčiau?- paklausė Zayn irzliai.
Barmenas tik keistai pažiūrėjo į jį ir pripylė jam bokalą alaus. Nustebau. Nemaniau, kad nepilnamečiams taip lengvai parduoda alkoholinius gėrimus.
-Ką mes čia veikiam?- paklausiau Zayn.
-Sėdim.
-Tą aš suprantu, bet kodėl mes atvažiavom ČIA?
Tuo metu pro duris įžengė keli vyrukai. Pastebėjau, kad vienas iš jį turėjo randą ant dešinio žando. Tai atrodė tikrai kraupiai. Vaikinai priėjo prie Zayn ir su juo pasisveikino kažkokiu paslaptingai keistu kodu. Tai darėsi vis labiau panašu į mafiją ir man tai pradėjo nepatikti. Tiesą sakant, nepatiko niekada.

-Atsivežei... merginą?- retoriškai paklausė vienas iš jų, sunkiai suformuluodamas sakinį.
Jis suėmė mano smakrą ir atsuko mano veidą į savąjį. Net nespėjau sureaguoti kaip Zayn patraukė jo ranką nuo mano veido ir piktai pasakė:
-Neliesk jos!
-Nes?
-Nes jos negalima liesti.

-Kodėl? Gal ji tavo sesė?- pašaipiai nusijuokė vaikinas su randu.
Šiuo atveju tai nebuvo juokinga. Bent jau man.
Zayn apsimetė, kad nieko negirdėjo.
-Zayn, nes turim pasikalbėti,- pasakė vienas jų.

„Brolis" pasilenkė prie manęs ir pakštelėjo į žandą, tačiau aš staigiai pasitraukiau nuo jo.

-Su niekuo nekalbėk,- liepė jis ir išėjo pro duris su dvejais vaikinais.
Per radiją užgrojo viena mano mėgstamiausių dainų: Chris Brown and Kid Ink- Show me ( ).

-Gal nori ko nors išgerti?- paklausė manęs barmenas.

„Ar aš atrodau vyresnė už Zayn?"- pagalvojau ir susiraukiau.

-Aš nepilnamete,- tariau ir papurčiau galvą.

-Žinai, jei neparduotumėm alkoholio nepilnamečiams, galbūt čia niekas nesilankytų,-paaiškino jis valydamas bokalą.

Pakilnojau pečius.

-Mano vardas Konoras,- ištiesė jis man savo ranką.

-Raise. Tiesiog Ray,- maloniai nusišypsojau.

-Ar jis tavo vaikinas?- paklausė jis,

-Kas?-susimasčiau, bet tada supratau, kad jis turi omeny Zayn,- Ne, nė už ką.

-O kas tada jis toks?

-Pažįstamas...

-Kodėl tuomet jis tave pabučiavo?-suraukė jis antakius.

-Kodėl tu tiek daug klausinėji?- šiek tiek nuraudau.

Barmenas užtilo.

-Atleisk. Tiesiog įdomu...

Nusukau žvilgsnį į duris. Per nedidelį langelį mačiau jo netvarkingai suveltus plaukus.

-Jis tau patinka?- vėl išgirdau Konoro balsą.

Atsisukau į jį.

-Gerai, gerai, tyliu,- vaikinas delnu užsidengė burną.

-Ne, viskas gerai. Man jis nepatinka. Nežinau kaip išvis galėtų kam nors patikti...

-Kodėl tada būni su juo?

-Nes...

Konoras žiūrėjo į mane savo didelėmis gintarinėmis akimis ir laukė atsakymo.

-Nežinau,- tyliai pasakiau.

Jis pasilenkė prie manęs ir sušnabždėjo:

-Venk jo. Girdėjau jis vienas iš tų, kurie prekiauja merginomis.

Mano šypsena veide staigiai išblėso.

„Ar Zayn galėtų prekiauti žmonėmis?"- susimasčiau.

-Siūlyčiau tau bėgti nuo jo kuo toliau.

Garsiai nurijau seiles ir pajaučiau kaip mano delnai pradeda prakaituoti.

Zayn įžengė į barą ir akimirksniu priėjo prie manęs.

-Man reikia kai kur važiuoti.

-Gerai, tik atsisveikinsiu su Konoru,- tariau ir nulipau nuo kėdės.

Zayn atsiduso ir pažiūrėjo į mane žudančiu žvilgsniu.

-Sakiau tau su niekuo nekalbėti.

Jis pasitrynė kaktą pirštais ir vėl pažiūrėjo į mane.
-Aš važiuosiu vienas.
-Turi omeny... Tu mane palieki čia?
-Aš negaliu važiuoti dar dešimt kilometrų, kad nuvežčiau tave namo. Tai labai skubu.
-Tai kaip man grįžti namo?!
-Nežinau, važiuok taksi ar autobusu.
-Aš net nežinau kur aš esu, kaip tu manai aš galiu išsikviesti taksi?

-Gerai, tave galės parvežti...,- jis nužvelgė patalpą, tada pasikasė galvą,- šūdas,- tyliai pasakė,- iškviesiu tau taksi. O dabar turiu bėgti.

Zayn įtariai pažvelgė į Konorą ir suėmęs man už kaklo, kad neištrūkčiau, staigiai pabučiavo man į kaktą.

-Baik taip daryti, Zayn,- piktai jam tariau ir pastūmiau, tačiau jis net nesusverdėjo. Mano silpnos rankos jam nieko nereiškė.

-Jokiu būdų nelik su tuo..,- jis vėl pažvelgė į Konorą,- kad ir kas jis toks būtų. Man jis nepatinka.
-Tu man sugadinai visą dieną...- sumurmėjau.
-Iki,- tarė jis ir išlėkė pro duris.