Stepbrother

13 Dalis

Užsidėjau dailią, baltą palaidinę ir juodusdžinsus. Perbraukiau šepečiu per savo tamsius plaukus, įsivėriau auskarus irpažvelgiau į save veidrodyje. Nusišypsojau. Tikriausiai pirmą kartą man patikomano išvaizda.

Pasiėmiau telefoną ir jau išeidinėjau išnamų, bet tada Zayn mane sustabdė.

-Kur eini?

-Susitikti su draugais.

-Aš eisiu kartu.

-Ne.

-Aš jau pasakiau. Daugiau nekartosiu.

-Gal gali atstoti nuo manęs bent minutei?!Aš esu laisva ir galiu daryti ką noriu. Man nereikia tavo leidimo, kad galėčiaukur nors išeiti!

-Reikia, nes pati negali pasirūpinti savosaugumu!

-Žinai ką? Geriau saugok mane nuo savęs.Kai tavęs nebuvo, viskas buvo gerai!

-Tikrai?! Tai gal nori atgal į mišką sutuo...

-Konoru!

-Man nesvarbu koks jo vardas. Jis tikrasidiotas, nes bandė išnaudoti tokią merginą kaip tu!

Abu nutilom.

Ką jis turėjo omeny? Ar jis norėjopasakyti, kad Konoras idiotas, nes bandė išnaudoti tokią negražią, nevykėlęmerginą kaip aš ar, kad aš jam per gera?

Mačiau kaip po tų žodžių keitėsi Zayn veidoišraiška. Iš pikto jis tapo suglumęs, paskui nustebęs. Neįsivaizdavau ką jisgalvojo, bet labai norėjau sužinoti.

-Apie ką mąstai?- tyliai paklausiau.

-Apie tai, kad mums reikia važiuoti.

-MAN,- pabrėžiau.

Zayn lėtai priėjo prie manęs. Jis buvo taiparti, kad galėjau jausti jo kvėpavimą tiesiai sau į veidą. Vaikinas vos matomaišyptelėjo ir pasakė:

-Mums.

O tada išėjo pro duris, išsitempdamas maneuž rankos.

Kai atvykome į mūsų su Džeikobu sutartąkavinę, vos tik jį pamačiusi, stipriai apkabinau.

-Ray?- jis sušnabždėjo.

-Ką?

-O ką čia daro jis?- tyliai paklausė irgalva parodė gestą, kad apsisukčiau.

Atsisukusi pamačiau pas mus ateinantį Zayn.

-A... Taip... Ilga istorija. Kada nors papasakosiu.

-Negalėjot išsirinkti ko nors darbanalesnio? Kavinė? Rimtai?- suburbėjo Zayn, bet niekas jo neklausė.

Prisėdome prie mums labiausiai patikusiostalelio ir plepėjom. Zayn prisistūmė savo kėdę arčiau manęs ir padėjo savoranką ant manosios atlošo. „Rimtai? Negalėjau sugalvoti ko nors darbanalesnio?"- pagalvojau ir mintyse nusijuokiau pati iš savęs.

-Aš auginu tris papūgas. Gal norėtum kadanors ateiti jų pažiūrėti?- paklausė manęs Džeikobas.

-Bandai pakabinti merginą paukščiais?Sėkmės,- nusijuokė Zayn ir tyliai pridėjo,- asilas...

Sugalvojau paerzinti Zayn.

-O taip, žinoma. Aš dievinu paukščius!

„Ką pasakysi dabar, Zayn?"- pagalvojau.

Jis nusuko žvilgsnį nuo manęs. Tikriausiaisuprato, kad nėra toks kietas kaip manė. 1:0- mano naudai!

-Kokie tavo papūgų vardai?

-Doris, Čipas ir Deizė.

-O viešpatie!- sudejavo Zayn,- jūs abukažkokie botanikai!

-Šiaip jau botanika- tai mokslas apieaugalus,- patikslinau.

-Man tas pats! Einu parūkyt! – susierzinęstarė Zayn ir išėjo už kavinės durų.

-High-five!- tyliai pasakiau Džeikobui ir abususitrenkėm delnais,- dingstam iš čia. Aš turiu planą.

***

Kol Zayn rūkė, mes su Džeikobu nuėjome įtualetą ir, išlipę pro langą, pabėgome.

Tiesą sakant, tai nebuvo taip lengva.Tualetas buvo antrame aukšte, todėl turėjome leistis per balkoną.

-Per filmus visada kažkur būna kopėčios. Taipneteisinga!- nusijuokiau.

-Jei tai būtų filmas, tai tu nemyžtum įbatą ir nušoktum ant žemės kaip Džekis Čanas!- juokėsi Džeikobas.

-Bet aš ne Džekis Čanas ir nešoksiu išantro aukšto!

-Taip kaip nušokau aš?

-Nusiimk kaukę, Džeki!- nusijuokiau.

-Kai ką sugalvojau. Palauk!- jis sušuko irkažkur nubėgo. Po kelių akimirkųDžeikobas grįžo atgal, stumdamas didžiulė šiukšliadėžę, pilną šiukšlių.

-Aš nešoksiu į šiukšliadėže!

-Tai kokio velnio aš ją pavogiau?

Nuo juoko man jau buvo sunku kvėpuoti.Neatsimenu kada paskutinį kartą taip juokiausi.

-Aš nešoksiu!

-Šok!

-Ne!

-Šok! Tau pavyks!

Stipriai užsimerkiau ir šokau nuo balkonotiesiai į šiukšliadėžę.

-Atrodo įkritau į vystyklus!- sušukau išpasišlykštėjimo , kai ranka priliečiau kažką šilto ir glitaus,- o ne, tai tikvėmalai!

Per langą išlindo pagyvenusi moteris subigudukais ant galvos ir pradėjo rėkti:

-Ak jūs, nedori vaikigaliai! Padėkitšiukšliadėžę į vietą!

Skersgatvis aidėjo nuo juoko. Maniau kad abutuoj uždusim. Mes juokėmės taip stipriai, kad net nebesigirdėjo garso.Beprotiškai skaudėjo plaučius ir žandus! Man dar su niekuo nebuvo taip smagukaip su Džeikobu. Tik jis galėjo priversti mane būti tokiai laimingai. Su juoman buvo gera būti...

"