Stepbrother

40 Dalis

Visi žmonės valgykloje nutilo. Mano akys sutiko jo rudas akis.

-Labas... Ermmm... Gal gali priminti savo vardą?- Zayn paklausė Saros.

-Juk... Mes draugavom maždaug savaitę,- pasimetė mergina.

-Tikrai?- Zayn pakėlė vieną antakį.

Aš atsistojau nuo kėdės ir jau norėjau kuo greičiau dingti iš valgyklos, tačiau tada pajaučiau tvirtą Zayn ranką ant savo riešo. Mėlynės dar nebuvo visiškai sugijusios, todėl Zayn prisilietimas privertė mane sukasti dantis.

-Palauk, Raise,- „įsakė" Zayn.

Saros akys išsiplėtė.

Zayn vėl pažvelgė į Sarą.

-Simona? Sindė? Sibilė?

-Sara!- ji sucypė žiurkės balsu.

-Gerai, Sara, atsiprašyk Raisės.

-Ką? Ne! Kodėl turėčiau?!

-Nes aš taip pasakiau,- Zayn sugriežtino balsą.

-Tai juokinga,- nusišypsojo Sara sarkastiška šypsena.

-Kažkaip pamiršau juoktis,- rimtai pasakė Zayn.

Mergina nužvelgė valgyklą ir paliepė vienam vaikinui išjungti kamerą, tačiau jis jos neklausė. Norėjau kuo greičiau dingti iš ten, tačiau brolis vis dar laikė mano ranką.

-Zayn, gal nereikia?- pasakiau tyliai, sunerdama mūsų pirštus.

Jis pažvelgė į mane, trumpai šyptelėjo ir pamerkė dešinę akį. Tada vėl atsisuko į Sarą ir piktai suriaumojo:

-Atsiprašyk!

Tokį įpykusį Zayn balsą jau esu girdėjusi. Ir ne vieną kartą. Dažniausiai tai būdavo mudviejų pokalbių metu. Nuolatos pykdavomės.

-Tai kvaila, aš tos kalės neatsiprašinėsiu!

Sara pasileido eiti, bet tada Zayn grubiai sugriebė ją ir, paleisdamas mano delną, atsuko ją į save.

-Pasakiau atsiprašyk arba pasigailėsi,- iškošė pro dantis vaikinas.

Sara kiek pašoko iš netikėtumo, o tada, garsiai nurijusi seiles, pažiūrėjo į grindis.

-Atleisk..,- tyliai sumurmėjo ji sau po nosimi.

-Garsiau!

-Atsiprašau.

-Dar garsiau!- kiek galima garsiau sušuko Zayn.

-Atleisk,- suriko Sara.

Merginos akys suspindėjo. Atrodė, jog tuoj apsiverks.

-Dabar eik,- tarė Zayn ir šiek tiek pastūmė Sarą.

Blondinė susiėmė už rankos ir kaukšėdama aukštakulniais išbėgo iš valgyklos.

Pagavau Džeikobo žvilgsnį. Jis visą laiką stebėjo mus, kaip ir visi kiti valgykloje.

Zayn nykščiu perbraukė man per skruostą ir Džeikobas nusuko žvilgsnį.

-Viskas gerai?- paklausė Zayn ir susirūpinusiu žvilgsniu pažvelgė man į akis.

-Taip... Ne... Nežinau... Noriu kuo greičiau iš čia dingti. Tuo labiau kai visi mus stebi.

-Eime,- šyptelėjo man brolis ir apsikabino per pečius.

Savaime aišku, jau po kelių pamokų vaizdo įrašas buvo paplitęs po visą mokyklą. Nepakenčiau to, jog visi žmonės nuolat stebėjo mus su Zayn. Nemėgau pelnyti daug dėmesio. Man labiau patiko ramus, tylus ir šiek tiek vienišas gyvenimas, tačiau su Zayn tai beveik neįmanoma ir visi tai puikiai žino.

Maža to, mes su Zayn vėl buvome kviečiami pas direktore ir aš meldžiau Dievo, kad tik nebūtų nieko blogo.

-Tu belsk,- paliepiau broliui.

-Ne, tu,- ginčijosi Zayn.

-Ne. Belsk tu.

-Panelėms pirmenybė.

-Koks tu vyras, Zayn?- susiraukiau ir apsimečiau supykusi.

-Gerai, bet namuose turėsi padaryti paslaugą,- Zayn nusišypsojo velniška šypsena.

-Net negalvok.

-Nieko ir negalvoju,- vėl nusišypsojo jis ir pabeldęs į direktorės kabineto duris, įleido mane pirmą.

-Malik. Gardener,- paminėjo mūsų pavardes direktorė, lyg ir pasisveikindama,- negalvokit, kad aš tokia atsilikusi ir iki manęs nepriėjo vaizdo įrašas, nufilmuotas valgykloje,- kalbėjo mokytoja, žvelgdama į mus rimtu žvilgsniu.

Mano delnai pradėjo prakaituoti. Sunerimusi pažvelgiau į Zayn, o jis į mane.

-Raise...