13 Nuovada

15. Dalis

Iš Heilės tėvų nieko nesužinojome. Jie nepasakė nieko ko ir pati nebūčiau žinojusi, todėl jaučiausi lyg būtume atsidūrę aklavietėje. Blogiausia buvo tai, jog neturėjome už ko užsikabinti, o byla buvo siaubingai arti uždarymo. Buvau tikra jog tas detektyvas nė nebandys gilintis į gautus skrodimo rezultatus ir viską nurašys perdozavimui.

- Aplankykime Malisona, - pasiūliau aš ir Loganas kilstelėjo antakį. – Jis buvęs Alisos sužadėtinis. Galbūt jis ką nors žinos.

Vyras linktelėjo ir pradėjo važiuoti link įmonės kuriai vadovavo Malis. Vyrą pažinojau tik tiek kiek man to reikėjo. Dažnai jį matydavau organizuojamose šventėse. Jis visada būdavo apsuptas gražuolių. Manau jis net gi džiaugėsi jog jo santykiai su Alisa nutrūko. Kažkodėl turėjau nuojauta jog jis visai nedegė džiaugsmu vesti ją.

Liftui sustojus Loganas išėjo pirmas ir taip staiga atsisuko jog nespėjusi sustoti trenkiausi į jo krūtinę. Susierzinusi atsitraukiau per kelis žingsnius ir piktai pažvelgiau į jį. Kas su juo negerai?

- Ką manai jeigu pavakarieniautume po visko?

Kilstelėjau antakį nes to tikėjausi mažiausiai. Visai nenorėjau su juo vakarieniauti, ypač po visko ką jis padarė, tačiau tuomet šovė puiki mintis parsivežti jį vakarienės namo. Gal kai pamatys kokia esu iš tiesų jis su manimi elgsis taip kaip ir su visais?

- Vakarienė pas mane, apsispręsk dabar, - atsidusau ir pradėjau žingsniuoti iki sekretorės stalo.

- Man tinka, - ar aš jo balse išgirdau nerimą?

Prie stalo sėdėjo išvaizdi brunetė. Keitė, mergina kuri šioje kompanijoje dirbo jau penkerius metus. Ji iš ties išmanė savo darbą ir buvo ne tik gražus veidelis vyrams. Ji buvo protinga, tačiau savo talentą švaistė dirbti sekretore vyrui kuris su ja kartais pasismagindavo. Tai buvo akivaizdu.

- Labas, aš esu.

- Mikeila Monro, - jos veidą nušvietė plati šypsena. – Kuo galėčiau padėti?

Pasirodo bus kur kas lengviau nei maniau.

- Aš vyriausias detektyvas Freisonas. Norėtume pasikalbėti su jūsų bosu.

- Ak, jis kiek užsiėmęs, leiskit man jam paskambinti ir informuoti.

- Žinoma, - linktelėjau kai ji nuskubėjo į jo kabinetą.

- Pažįsti merginą?

- Buvau ją kartą sutikusi, bet taip, šiek tiek. – prisipažinau ir jis linktelėjo.

Po geros minutės sugrįžo Keitė. Ji atrodė kiek sutrikusi tad norėjau ją iš karto pakalbinti pati. Linktelėjau Loganui jog eitų be manęs, o aš palinkau prie merginos.

- Keite, ar kartais čia nebuvo užsukusi Alisa? Na žinai jo buvusi sužadėtinė?

Keitė nervingai nubraukė savo tamsias sruogas ir prikando lūpą. Tikriausiai jai liepė nieko nesakyti.

- Aš neturėčiau...

- O ką manai jeigu tave pakviesčiau į kito mėnesio organizuojama labdaros renginį? Atsiųsčiau pakvietimą ir suknelę. Ten būtų tikrai daug įtakingų žmonių su kuriais galėčiau tave supažindinti. Nes dabar akivaizdžiai švaistai savo laiką.

- Tikrai? – ji suspaudė savo pirštus ir galiausiai pažvelgė į duris už kurių pranyko Loganas. Man tik reikėjo linktelėti ir ji garsiai atsitususi palinko arčiau manęs. – Ji buvo pirmadienį. Sukėlė didžiulę dramą. Šaukė ir liepė Malisonui jos neignoruoti. Galiausiai jis ją įsileido į kabinetą, bet prašau niekam to nesakyti aš nenoriu prarasti darbo.

- Geriau tiesiog išeik kol gali, - patariau jai. – Pasirūpinsiu jog gautum ką nors geresnio.

- Ačiū tau Mikeila, esu be galo dėkinga, tikrai.

Linktelėjau ir nuėjau iki Malio kabineto kur su juo jau kalbėjosi Loganas. Atvėrusi duris šyptelėjau vaikinui kuris iš ties buvo išvaizdus. Tačiau jo vidus toks pat supuvęs, kaip ir ta nuolatos apsimestina šypsena. Nebuvo sunku perprasti tokius žmones.

- Mikeila, kaip tu laikaisi? Seniai matėmės, po to įrašo kuris buvo paskelbtas internete norėjau pasakyti užuojauta.

- Jog permiegojau su sesers sužadėtiniu? – kilstelėjau antakį ir jis nejaukiai pasimuistė. Atsilaisvinęs kaklaraištį sutelkė dėmesį į Loganą. Tačiau nepraslydo pro akis kaip jis nervingai sukioja ant piršto žiedą.

- Dar turėsit kokių nors klausimų, detektyve?

- Ne tai viskas, tik norėčiau šios savaitės įrašo.

- Be problemų, tuoj atnešiu.

Jis pakilo nuo savo stalo ir išėjo iš kabineto. Pradėjau vaikščioti apžiūrėdama kabinetą, bet nieko neįprasto nepastebėjau. Jeigu jis ir suorganizavo Alisos mirtį, čia atsakymo negausime.

- Manai tai jis? – paklausė Loganas kai nužvelgiau nuotrauką kurioje Malis su savo draugais. – Jis neturi priežasčių, manau turėtume aplankyti vietą kurioje ji dirbo.

- Žudikai tie kuriuos įtariame mažiausiai, argi ne taip? – kilstelėjau antakį ir tik dabar pastebėjau jog po jo akimis yra juodi ratilai. – Kažkas nutiko?

Pati to nesuvokdama atsidūriau priešais jį. Ištiesiau ranką norėdama paliesti jo skruostą, bet tuomet suvokiau ką daranti ir iš karto atsitraukiau. Nurijau nemalonų gumulą ir nervingai nubraukiau plaukų sruogą. Ką aš darau.

- Turėjau sunkų rytą, - burbtelėjo perbraukdamas pirštais per savo plaukus. – Dėl vakarienės, kada norėtum?

- Šiandien? – kilstelėjau antakį ir jis vyptelėjo. – Nebent nenori.

- Juk sakiau, man tinka.

Prasivėrė durys ir į kabinetą grįžo Malis. Vyras ištiesė ranką ir padavė tos savaitės įrašus. Jeigu jis ir bandė maskuoti apie Alisą, buvau tikra jog Zoja atkurs vaizdus. Ji tą sugeba, ne veltui mokykloje jai taip gerai sekdavosi įsilaužti į mokytojų kompiuterius ir parsisiųsti užduočių atsakymus. Protinga kalė.

Ilgai negaišdami laiko grįžome pas Zoja į namus. Kol Loganas pasakojo kas nutiko, aš pravėrusi merginos spintą ieškojau tinkamos suknelės.

Radusi gan padorią, juodos spalvos suknelę su etikete priderinau juodus aukštakulnius. Jie buvo šiek tiek didesni, bet vyliausi jog kojos neišsisuksiu.

- Kai sakiau jog gali jaustis kaip namuose, neturėjau omenį mano spintos.

- Važiuoju į namus vakarienės.

- Auč, sėkmės.

- Loganas palaikys man kompanija, - pridūriau ir pabandžiau papurenti plaukus. Gavusi pirmą algą iš karto apsilankysiu grožio salone.

- Man jį perspėti ko laukti ar tą padarysi pati?

- O kam? – vyptelėjau ir mano žvilgsnis nuslydo į jos pirštus ant kurių buvo ne vienas užmautas žiedas.

- Leisk man, - ji apėjo mane ir pradėjo tvarkyti plaukus. Įsitempiau nors ji manęs ir nelietė.

Kai ji baigė nužvelgiau savo atvaizdą veidrodyje, bet jame mačiau tik šaltą merginą kuri nenorėjo suaugti. Tačiau kartais likimas mums duoda tam tikrus išbandymus gyvenime, ir norint išgyventi privalai nagais ir dantimis kovoti. Tik svarstau kada visgi bus tas lūžis kai pasiduosiu? Nes jis visada ateis, momentas kai mano gyvenimas pradės byrėti, o aš nieko negalėdama padaryti turėsiu tiesiog stebėti ir susitaikyti. Visai kaip ir tada, kai sudaužiau mamos širdį. Visai tada kai Ele su kiekviena diena vis labiau negalėjo manęs pakęsti. Visai tada kai tėvo prioritetu tapau tik aš, jo mažoji mergaitė kuri įstumta į tamsą nebemokėjo iš jos išlysti.