13 Nuovada

20. Dalis

„Mika, tu tokia graži, visai kaip lėlė. Tu mano mėgstamiausia mergaitė, niekada to nepamiršk."

Miegojau prastai, tiksliau šalimais mieganti mergaitė visą naktį blaškėsi. Neturėjau jokios patirties su vaikais, todėl parašiau Zojai. Nežinau ko tikėjausi jai parašydama, bet kai ji atrašė jog už valandos bus pas mane, sunerimau.

Pažadinau Sirina ir kartu nuėjome į nedidelę mano svetainę. Įsitikinusi jog miegamojo durys uždarytos lengviau atsidusau ir prikandusi lūpą pradėjau ieškoti mergaitės kuprinės. Kur aš ją padėjau?

Kuprinę radau prie savo batų. Tačiau ten nebuvo jokio vaikiško maisto. Ar ji geria arbata? Ar pieną? Atidariau šaldytuvą suvokusi jog pieno neturiu. Turėjau nusipirkusi sumuštinių, todėl vieną ištiesiau Sirinai, bet ji tik spoksojo į mane ir nė neketino valgyti.

Nuskambėjęs durų skambutis privertė mane atsipūsti. Vos tik atvėriau duris Zoja įėjo kartu vedama mažos mergaitės. Ji atrodė vyresnė už Logano, bet ne daugiau kaip keliais metais.
- Labas brangute, - šyptelėjo Zoja atsiklaupdama. – Nori pusryčių? Iškepsiu vaflių su braškių džemu, ką manai?

Mergaitė linktelėjo ir kai tamsiaplaukė atsitiesė išvydau jos rankose popierinį krepšį su produktais.

- Čia Reina, mano dukterėčia, - pristatė ji mielą mergaitę kuri šyptelėjusi suspaudė savo kumščius.

- Mano vardas Mikeila, - pabandžiau nusišypsoti ir ji ištiesė man savo barbe. – Norėtum pažaisti su Sirina?

Mergaitės greitai rado bendrą kalbą ir pradėjo bendrauti, o aš nusekiau Zoja į virtuvę. Ji kuo puikiausiai žinojo ką daryti kai tuo tarpu aš atsisėdusi tiesiog spoksojau. Norėjau pradėti juoktis nes ji kuo puikiausiai tvarkėsi su auklės pareigomis.

- Tai tu ir Loganas? – ji kilstelėjo antakį ir aš prapliupau juoktis.

- Ne, - papurčiau galvą ir jai ištraukus vaflius suvokiau jog jie iš ties labai skaniai kvepia. – Ką žinai apie mergaitės mama?

- Nedaug, tik tiek jog ji buvo konsultantė ir jie susimetė.

Tai štai kodėl Loganas taip stipriai nenorėjo konsultančių. Patirtis su viena jų tikriausiai privertė galvoti jog visos jos vienodos.

- Aš nuo pirmadienio grįžtu atgal į Dantės agentūrą, bet kurį laiką dirbsiu iš namų nes turiu prižiūrėti Reiną, galėčiau prižiūrėti ir Sirina.

- Apie tai turėtum pakalbėti su Logan. Jie jau rado kas tave pakeis?

- Taip, - ji išdėliojo lėkštes ir sudėjo vaflius. – Jos vardas Amelija ir kiek žinau ji turi daug patirties su programavimu. Manau ji puikiai tiks šiam darbui.

- Pamatysim, - burbtelėjau ir kartu su Zoja atvedžiau mergaites.

Už dar kelių valandų pasirodė ir Loganas. Regis jam ne itin patiko mintis jog Zoja čia, bet pamatęs kaip gerai sutaria mergaites prikando liežuvį.

Vyras atrodė taip lyg būtų nemiegojęs visą naktį. Nežinojau kas vyksta, bet kai jis pasivedė mane į virtuvę suvokiau jog kažkas vyksta.

Jo marškiniai buvo susilamdę, matėsi vakarykštės dėmės. Po akimis susidarę juodi ratilai ir atrodė jog jam sunku sutelkti dėmesį.

- Tau viskas gerai? – norėjau paliesti jo ranką, bet nedrįsau, bijojau jog priepuolis prasidės, o tuomet man reikės aiškinti. – Kas vyksta?

- Atleisk, jog taip numečiau tau savo dukrą, bet neturėjau kam daugiau jos palikti. Buvau iškviestas į vaikų pagrobimo skyrių padėtis su vienu atveju septintai nuovadai. – Jis delnais perbraukė per veidą ir susmuko ant kėdės. – Mes radome pagrobtą mergaitę, bet nieko iš jos negalime išpešti, nieko už ko galėtume užsikabinti.

Per kūną perbėgo nemalonus, tačiau pažįstamas jausmas ir aš jau žinojau link kur eina Loganas. Norėjau žengti žingsnį atgal, bet jau ir taip buvau atsirėmusi į sieną. Net nenorėjau žinoti ką tai mergaitei teko patirti, bet turėjau didelę nuojautą ir iš to kaip vyras elgėsi, greitai sužinosiu.

- Noriu jog pabandytum su ja pakalbėti, galbūt ką nors pastebėsi ką mes praleidome.

- Kodėl niekas nedaro analizės? Kodėl nekalba psichologai?

- Tėvai nesutinka duoti jos drabužių, nes pabandžius juos nurengti, mergaitei prasidėjo isterijos priepuolis. O psichologai nesugeba iš jos ištraukti nė žodžio.

Linktelėjau, nes galėjau pabandyti, tačiau turėjau pirmiausia nusiprausti ir persirengti.

Leidau Loganui prigulti kol pasiruošiu. Tuo tarpu Zoja pasisiūlė prižiūrėti Siriną ir išsivežė ją pas save.

Užtrukau apie valandą ir kai išėjau iš vonios kambario, jis jau miegojo. Mielai būčiau jam leidusi ir toliau miegoti, bet buvau tikra jog jam tai nepatiks. Leidau jam dar kelias minutes tiesiog ramiai miegoti, o tuo tarpu aš nužvelgiau jo veidą. Jis buvo pasikeitęs, tačiau ne tiek daug jog būtų galima jo neatpažinti. Visai tada kai mudu pirmą kartą susitikome. Aš tik norėjau pamiršti, likti viena, bet jis mane surado.