Fuck That Stepbrother Status (C.H)

Part 8: We're at school!

Paspartinau žingsnius ir tuoj pat atsidūriau prie nemenko rato vidaus. Pradėjau irtis link rato vidurio. Pamačiau vaizdą ir mano įtarimai pasiteisino: Calum tiesiog talžė vaikiną be gailesčio. Priėjau prie Cal. Buvau beveik tvirtai įsitikinusi, kad jis manęs nesužeis.
- Calum! - sušukau, bet jis manęs neišgirdo.
Apkabinau vaikiną per liemenį ir bandžiau jį atitraukti.
- Ramiai, užteks, nereikia jo nužudyti,- šnabždėjau jam į ausį. Calum šiek tiek atsipalaidavo ir atsitraukė. Tada apžvelgė ratą ir suriko:
- Skirtykitės!
Vaikinas prisiminė mane ir atsisuko.
- Ačiū mažyt, turbūt būčiau jį pribaigęs,- nusijuokė.
- Ugh,- suurzgiau ir atsitraukiau nuo Calum. Norėjau jau eiti, bet jis sugavo mano ranką ir aš atsisukau.
- Ko? Gi-, buvau pertraukta kai vaikino lūpos atsidūrė ant manųjų. Norėjau jį bučiuoti, bet greitai atsitraukiau ir skėliau jam antausį.
- Mes mokykloje, kvaily!
- Atleisk,- sumurmėjo.- Tu eik, nes bus bėdos,- Cal šyptelėjo. Atsitraukiau ir pradėjau eiti link klasės. Tik tada pastebėjau vaikiną ant grindų. Maniau, jog tai Amllet. Bet tai buvo Ashton.
- O Dieve,- sušnabždėjau ir pribėgau prie vaikino. - šūdas, Calum, tu jam sulaužei nosį,- nusikeikiau, kai pajutau, jog jis pritūpė šalia.
- Jis to nusipelnė,- sumurmėjo Cal.
- Niekas to nenusipelnė.
- Jis lindo prie tavęs! - Calum sušuko.
- Tu pavydi?- atsisukau į jį.
- Ne...
- Tai kodėl tada jį sumušei?- supykau.
- Nes...
- Užsičiaupk,- sušnabždėjau. - Man nesvarbu. Tu neturėjai to daryti, sušiktai neturėjai... - pajutau kaip mano akys ašaroja.- Niekas nenusipelnė smurto,- sušniurkščiojau.
- Bet...
- Dink man iš akių,- sušniurkščiojau nosimi ir pakėliau akis į viršų.- Nesitikėjau to iš tavęs,- sumurmėjau kai jis nuėjo. Staiga mano akyse pradėjo raibuliuoti. Man pradėjo trūkti oro.
- Šūdas,- nusikeikiau. Greitai atsidariau savo rankinuką ir pradėjau ieškoti savo inhaliatoriaus.
- Šūdas,- dar kartą nusikeikiau, nes mano plaučiai vis labiau šaukėsi oro.
Supratusi, kad mano mirtis netoli tiesiog užsimerkiau. Nebuvau iš tų, kurie bijojo mirties. Ne. Kaip tik atvirkščiai- aš jos laukiau.

Hup hup! Ką jūs? Ne, juokauju. Taigi, bandysiu tęsti istoriją, nebent vėl tyngėsiu arba nebus minčių, taigi nieko nepažadu. Esu pats šlykščiausias žmogus šioje žemėje. Kadangi ši istorija turi turbūt daugiau fanų už mano kitą, taigi noriu paklausti: Gal kas nors žiūri anime, ir yra matę Owari no Seraph? Kaip manot, gal kai pabaigsiu abi savo istorijas, gal rašyti kažką panašaus? Man tikrai patiktu, bet ar jums? Kas nėra matę tiesiog pasigooglinkit "Owari no Seraph" arba "Seraph of the End" ir pasakykit savo nuomonę.
Dėkui, kad laukėte taip ilgai šitos dalies...
Forever yours,
-S