Love you... [BAIGTA]

Laikraštis

Atidarius spintą ieškojau drabužių susitikimui per pietus. Kvailai skamba ar ne? Tai gi radau melsvą sijonėlį ir rusvą trumpų rankovių maikutę. Ne itin mėgstu sukneles ar sijonus tad užsidėjau džinsus, tą maikutę ir baltus sportbačius.

-Manau tau reikėjo apsivilkti suknelę,- patikino mane Gabi prie mokyklos vartų.
-Su suknele jaučiuosi nejaukiai, o ir Merida nenumirs, kad atėjau be jos. Vis gi čia tik pietūs.
Priėjome chemijos klasę, tačiau dar teko palaukti, nes mokytojas akivaizdžiai vėlavo.
-Sveika, Kris,- priėjęs pasisveikino Louis.
-Labas. O tau dabar ne matematika?
-Keli mokytojai išvažiavo į komandiruotę ir nebus visą savaitę. Jūsų chemijos mokytojo taip pat. Niekas nesakė?- susiraukė.
Klaisiamai pažvelgiau į Gabi.
-Tikriausiai praklausėm,- ji nervingai nuosijuokė.
-Šiaip atėjau čia paklausti ar norėtum į kiną? Aš su keliais savo draugais eisime į kažkokio veiksmo filmo premijerą. Gabrielė irgi gali ateiti.
-Na...
-Mielai sutiksime,- nutraukė mane Gabi.
-Puiku tada mes išvažiuojame aštuntą. Tave paimti nuo namų?- paklausė Gabrielės Louis.
-Nereikia, ateisiu pati.
-Puiku tada,- ištarė ir apsisukęs nuėjo.
-Aš apšalus...
-Kas yra?- paklausiau.
-Tave pasikvietė du mokyklos populiarieji, o tu klausi kas yra?- atsakė klausimu.
-Tikriausiai...,- nutęsiau.-Tai ką planuojame veikti per šias dvi valandas?
-Šiaip tai jau atsidarė valgykla, galime eiti ten,- pasiūlė.
-Pasirašau,- nusišypsojau ir susikabinusios už parankių patraukėm link jos.

-Nėra laisvų suolų,- sušnybždėjau.
-Einam apsidairyti, gal atsiras koks,- atsakė Gabi.
Bevaikščiodamos po valgyklą staiga pastebėjau, kad kažkokia mergina mojuoja, o šalia jos sedėjo Merida. Apsidairiusi supratau, kad ji mojuoja man tad nuėjome link jų stalo.
-Sėskitės,- pratarė mergina vos priėjome.
-Aš Krisė, o čia Ga...
-Žinau,- nukirto Merida.
- Čia Hana,- parodė į geltonplaukę.-Maili,- pristatė merginą, kuri mums mojavo.
-Jeigu jau sėdi prie mūsų stalo turėčiau paaiškinti taisykles.- Pirma - prie šio stalo niekada nevilkime sportinių kelnių! Antra - visada reikia turėti ant savęs konors rožinio. Ir trečia - viskas kas bus pasakyta prie šio stalo negali pasklisti už jo ribų.
Susižvalgius su Gabi pradėjau nedrąsiai valgyti. Buvo labai nejauku, nes Merida vis nenustojo į mane spoksoti. Tada padėjau šaukštą ir atsitiesiau.
-Čia tavo gražiausia palaidinė?- pakėlė antakį.
-Na aš...
-Nieko surasim tau gražesnių drabužių,- ji vėl nukirto mano sakinį.
Iš tiesų džiaugiuosi, kad ji tai padarė. Merida nekreipdama į tai didelio dėmesio sedėjo vidury suolo ir valgė salotas, o jos draugės iš šonų darė tą patį.

Po panokų atsisveikinau su drauge ir patraukiau namo pėsčiomis. Louis minėjo, kad jam dabar kažkoks testas ir man teks eiti vienai. Kelią jau įsiminiau - visą laiką eini tiesiai ir prie oranžinio namo su besmegenio formos krūmu pasuki dešinėn ir tada vėl tiesiai.
Jau gerokai nutolus nuo mokyklos pradėjau niuniuoti savo mėgstamą dainą, kuri vis grodavo per radija. Kad ir kaip bebūtu keista man pavyksta greitai įsiminti žodžius. Neiškentus pravėriau burną, o žodžiai liejosi savaime:

-If i could fly
I'd be coming right back home to you
I think I might
Give up everything, just ask me to. Pay attention, I hope that to listen
'Cause I let my quard down
Right now I comletely defencless...

Mano žodžius kai kas nutraukė. Tuo metu ant kažko užlipau. Pažiūrėjau į apačią ir nuo jo nulipus supratau, kad tai buvo laikraštis. Palinkus paiemiau jį nuo žemės ir pradėjau vartyti. Atvertus trečią puslapį perbalau. Atrodo širdis tą sekundę nustojo plakti mano krutinėje. O pati sekundė prailgo tarsi visa valanda. Negalėjau patikėti tuo kas ten buvo parašyta...

...
Atsiprašau, kad teko taip ilgai laukti dalies. Tuo metu buvau labai užimta tad į galvą niekaip mintys nelindo. Gal būt dėl to dalis bus nuobodi.
...