Lamburgo miestelyje įvyksta kraupus nužudymas. Buvę Lamburgo vidurinės du mokiniai rasti negyvi supjaustyti ir išniekinti.
Sofija - jų buvusi klasės draugė, sugrįžta su kitais savo laidos buvusiais mokiniais į jų laidotuves. Nusprendusi pailsėti nuo...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Kurį laiką gulėjau ant nugaros, mėgaudamasi šiltais saulės spinduliai, kurie maloniai šildė mano odą. Suvalgėme visą Deivido maistą, todėl atsirado tingumo jausmas. Abudu gulėjome ir klausėmės paukščių čiulbėjimo. Staiga su čiulbėjimo garsais įsimaišė ir knarkimo garsas. Pasukau galvą į Deivido pusę, kuris gulėjo ant nugaros, užsimerkęs ir prasižiojęs. Kadangi, jis nakvojo pas mane, puikiai žinojau, kad miegodamas tokių garsų neskleidžia.
- Rimtai?, - prakalbau, - Jeigu bandai apsimesti, kad miegi, tai prastai tau sekasi.
Vaikinas nusijuokę ir pasisukęs galvą į mane, pramerkė vieną akį, nes į kitą įkyriais skverbėsi saulės spinduliai.
- Nejaugi?, - nusišypsojo, - Bet kokia tu pastabi. Paprastai knarkimo garsai viešoje vietoje priverčia merginas pasijusti nejaukiai.
- Matai, gal pasijausčiau nejaukiai, jeigu viešoje vietoje būtų daug žmonių, bet kol psichopatas laisvė žmonės neiškiš savo galvos iš urvų. Ir be to, tavo knarkimo garsas neskambėjo natūraliai, - ant pledo paėmiau kaimyno nuo saulės akinius ir užsidėjau ant akių, kad nereikėtų būti prisimerkusiai.
- Kita syki reiks išbandyti gadinimo oro garsus. Gal jie skambės natūraliai, - tai išgirdusi, kumštelėjau jam į ranką.
- O fuuuu... Deividai, tai šlykštų, - pasibjaurėjau, - Jeigu taip pasielgtum, tikrai su tavimi gyvenime nekalbėčiau.
- O ką? Tai natūralus, gamtiškas dalykas, kai pasišalina dujos iš žmogaus organizmo. Nereikėtų tokių dalykų gėdytis, - bandė kalbėti rimtai ir protingai, bet mačiau iš jo veido fizionomijos, kad jam pačiam juokinga.
- Man nesvarbu ar tai gamtiška ir natūralu. Net nebandyk taip elgtis, - parodžiau į jį pirštu, lyg bardama.
- Aš juk juokauju, - su viena ranka apkabino mane per pečius ir prisitraukė arčiau, o aš savo galvą įsitaisiau jam ant krūtinės, - Patinka tave erzinti, o tai matau man geriausiai sekasi. Be to, gal kartais turi kokia nors mėgstamiausia Lamburge vietą, kurią galėtume šiandien aplankyti?
Užsimerkiau ir bandžiau prisiminti, bent vieną vietą į kurią norėčiau vis grįžti.
- „Tefanės kepyklėlė", - ištarus tuos žodžius, Deividas purkštelėjo.
- Pasidomėjęs tavo mėgstamiausia vieta Lamburge, pirmas į galvą atėjęs dalykas yra kepyklėlė?, - šiek tiek tyčiosi.
- Taip... Ten kepami patys skaniausi keksiukai, kokius man teko ragauti, - šiek tiek pyktelėjau, kai šis kaimynas tyčiojosi iš tokių dalykų, - Kai mano močiutė versdavo mane eiti į bažnyčios pamaldąs, visada po bažnyčios nusivesdavo mane į šią kepyklėlę. Ir ši vieta yra labai populiari tarp jaunimo. Dar neesi ragavęs tų keksiukų, tai nežinai ką aš turiu omenyje.
- Nekantrauju sužinoti, - ir atėmė iš manęs nuo saulės akinius. Pasukau galvą ir pamačiau pirmą Deivido tatuiruotę ant šono. Tai buvo mažomis raidėmis, dailiu šriftu ištatuiruotas vardas „Megan". Perbraukiu pirštu per tą užrašą ir tamsiaplaukis sujudėjo.
