2 sezonas 17. Įkalbinėjimas

3.6K 243 3
                                    

- Ką čia veiki? ,- Paklausiau jo, vis dar netikėdama, kad jis stovi priešais mane.

- Atėjau pasikalbėti ,- Atsakė jis vis dar stovėdamas toje pačioje vietoje.

- Mes neturime apie ką šnekėtis ,- Atsakiau jam.

Niall žiūrėjo į mane savo firminiu žvilgsniu, kuris tiesiog verčia mane vis labiau jį įsimylėti. Niall akys dėl šviesios, atrodo tikrai ryškios.

- Turime ,- Atsakė Niall, pagaliau pajudėdamas ir pradėdamas apžiurinėti mano daiktus esančius šiame bute. - Keli tavo daiktai liko pas mane ,- Pasakė jis, žvelgdamas į mano ir jo nuotrauką, kuri buvo daryta per naujuosius, kai mes abu vilkėjome kombinezonus, esu ją įsirėminusi.

- Man jų nereikia ,- Jaučiausi tikrai nejaukiai, dėl jo keliamų jausmų man ir dėl to kaip jis į mane žiūri šio metu.

Jis atsiuko į mane, padėdamas nuotrauką į vietą. Aš sustingau, kai jo akyse pamačiau ašaras.

- Prašau darykis operacija ,- Priėjęs prie manęs mane įsitraukė į savo gliebį.

Iš kur jis sužinojo? Tai Elizabeth darbas. Niekas kitas jam pasakyti negalėjo.

- Aš negaliu, pinigų suma labai didelė ir yra vos penkiasdešimt procentų, kad galiu išgyventi ją ,- Pasakiau atsitraukdama nuo jo.

- Pinigai sumokėti, prašau tiesiog sutik ,- Su ašaromis akyse toliau kalbėjo jis. - Jei tu mirsi aš mirsiu su tavimi ,- Tyliai pasakė jis ir tuo metu jo skruostu nusileido ašara.

- Kas juos sumokėjo? ,- Paklausiau jo susiraukusi.

Nors man skaudu jį matyti verkiantį, man smalsu kas sumokėjo tokią sumą, už mano operaciją.

- Ligoninė gavo paramą, o tavo daktaras iškovojo juos tavo operacijai ,- Lėtai paaiškino Niall, nusivalydamas skruostą.

- O kodėl tu čia? ,- Susiraukusi paklausiau jo.

- Kad įkalbėčiau tave ,- Tiesiai šviesiai pasakė jis.

- Jei jau tie pinigai sumokėti, manau verta ,- Tyliai atsakiau. - Na, a taip, ar taip mirčiau ,- Nusijuokiau, bet kai pamačiau rimtą Niall veidą, supratau, kad tai prastas juokelis.

Sučiaupiau stipriai savo lūpas žvelgdama į Niall paraudusias akis. Jis atrodo be galo įskaudintas, iš jo akių, sakyčiau kad jis kovoja su begaliniu liūdesiu. Bet jis turėtu būti laimingas, jis gi veda.

- Ar tu vedi ją nes tikrai myli? ,- Klausimas jam netyčia išsprūdo pro mano lūpas.

- Ne, tiesiog- ,- Jis nutilo. - Iš tiesų aš vis dar myliu tave, tiesiog esu priverstas tai daryti ,- Tyliai sumurmėjo jis.

"Iš tiesų aš vis dar myliu tave" ,- Jo pasakyti žodžiai dar kartą nuskambėjo mano mintyse. Jis tikrai myli mane? Ar tai apgaulė, dėl operacijos?

- Kodėl esi priverstas? ,- Susiraukusi paklausiau jo.

- Tai nesvarbu ,- Pusę lūpų šyptelėjęs atsakė jis.

Man iš ties įdomu, kodėl jis priverstas. Ar tai gali būti įsipainiojęs koks nors tai  kompanijos sanderis? Turėsiu šito būtinai vėliau paklausti Elizabeth.

- Kaip laikosi Gabriella su Roby? ,- Paklausiau jo, eidama link virtuvės. Girdėjau kaip jis sekė man iš paskos.

- Kodėl tu jų pačių nepaklausi? ,- Šypsodamsis paklausė jis.

- Kai pamiršau, tą dieną ateiti, į tavo tariamą vakarienę su kažkokia pora, jie visi nusisuko nuo manęs ,- Šyptelėdama pasakiau jam.

- Kaip tai nusisuko? ,- Susiraukęs paklausė jis manęs.

- Tiesiog nebebendrauja ,- Nurydama susidariusį gumulą gerklėje atsakiau jam. - Kaip jie sakė "tu neverta būti mūsu drauge" ,- Šyptelėdama pridūriau.

- Ką? ,- Niall garsiai sušuko. - Tai apsurdas ,- Nusijuokė jis. - Aš tuoj pat jai paskambinsiu ,- Pridūrė Niall, išsitraukdamas telefoną.

- Ne ,- Greitai pasakiau ir jis pakėlė sutrikusį žvilgsnį į mane. - Jie teisūs, aš neverta būtu jų drauge ,- Gūžtelėjus pečiais atsakiau.

- Verta ,- Trumpai pasakė jis.

- Tiesiog, nieko niekam nesakyk, gerai? ,- Paklausiau jo.

- Kaip nori ,- Atsidusdamas atsakė jis.

Atsirėmiau į spintelė ir žiūrėjau į Niall, kuris stovėjo vidury mano mažos virtuvės. Jis prikandęs lūpą, apsižvalgė, ir tada jo akys sustojo ties manim.

- Tu net neįsivaizduoji kaip aš tavęs pasiilgau ,- Prieidamas prie manęs pasakė jis.

Jaučiau kaip mano kvėpavimas pastrigo gerklėje. Jaučiausi taip lyg pirmą kartą matyčiau jį.

- Taip pasiilgau tavo lūpų ,- Perbraukdamas nykščiu per mano apatinę lūpą pasakė jis. - Tavo akių ,- Sušnabždėjo jis.

Jis pasilenkė prie mano lūpų, bet nesujungė jų. Jis pažiūrėjo į mano lūpas, o po to į akis.

- Tavo kūno ,- Pasakė jis, beveik liesdamas savo lūpomis manąsias. - Tu net neįsivaizduoji kaip man sunku, be tavęs ,- Pasakė jis.

Viduje jaučiau tą malonią aurą, kuri manr aplanko tik būnant su Niall. Dievinu tą jausmą, kai jis verčia mane jaustis nedrąsia mergina prieš jį.
Niall lėtai perbraukė savo lūpomis per mano, ir pagaliau jas sujungė. Mūsų lūpos judėjo lėtai, Niall įkando į mano apatinę lūpą, ir aš vos pravėriau lūpas Niall liežuvis įslydo į mano burną. Niall šiek tiek mane pakėlė ir pasodino ant virtuvinės spintelės, pagilindamas bučinį. Uždėjau savo rankas jam ant kaklo, ir pirštus įvėliau į jo plaukus. Niall abi rankos palindo po mano maikute, jaučiau kaip mano oda pasišiaušė nuo jo prisilietimo. Jis stovėjo tarp mano kojų, visiškai prisiglaudęs prie manęs. Savo rankas lėtai nuleidau jo rankomis žemyn ir pradėjau atseginėti jo marškinių sagas, o po to galutinai numoviau. Jo kūnas dar geriau ištreniruotas, nei paauglystėje.

- Niall, mes negalime to daryti ,- Kai jis pradėjo bučiuoti mano kaklą ištariau.

- Kodėl? ,- Atsitraukęs paklausė jis. Aš trumpai jį nužvelgiau ir jis atrodė velniškai karštai, jo plaukai suvelti, rusvos nuo bučiavimosi lūpos, o viršutinė kūno dalis plika.

- Tu turi sužadėtinę ,- Pasakiau jam.

- Patikėk, tai tik statusas, aš myliu tik tave ,- Stipriai pabučiuodamas pasakė jis.

Norėjau jį atstumti, bet viduje kažkas man to neleidžia padaryti. Atsakiusi į jo bučinį, nušokau nuo spintelės ir greitai nuėjome į miegamąjį. Jis tieisog suplėšė mano maikutę, ir greitai atsikratė mudviejų kelnių. Niall atsargiai mane užgulė, įsisiurbdamas į mano kaklo odą. Pasiilgau jo šitokių prisilietimų.


Story about a bad love // n.h ✔️Onde histórias criam vida. Descubra agora