ₑ𝒸𝒸ₑ𝒹ₑₙₜₑₛᵢₐₛₜ.

twenty nine.

Visai automobilių stovėjimo aikštelei skendint tamsoje ir vos keletui šviesos spindulių prasiveržus pro baro langus Dynas stovėjo atsirėmęs į akmeninę sieną ir laikė rankas džinsų kišenėse.

Jis nenorėjo palikti savo geriausio draugo vieno toje vietoje, net jeigu tai buvo vos penketui minučių, tačiau Bo įtikino jį, jog į tuoletą jis gali nueiti ir vienas. Tad dabar vyresnysis stovėjo lauke stengdamasis akivaizdžiai nedrebėti ir neparodyti to, kad jam šalta.

Jis nebuvo girtas, nes Dynui reikėjo daug daugiau negu keleto stiklinių, jog jis būtų pakankamai apsvaigęs. Jis neleido sau apsipalaiduoti, nes žinojimas, jog tai pirmasis Bo kartas, arba bent jau jis taip manė, vertė jį rūpintis juo. Nors iš tiesų nepaisant to kelintas kartas tai būtų Dynas vis tiek rūpintųsi brunetu.

Neištvėręs bereikšmio ir erzinančio laukimo juodaplaukis išsitraukė pustuštį cigarečių pakelį iš savo odinės striukės kišenės ir pasiėmęs vieną pagaliuką įstatė jį tarp savo spalvą, dėl šalčio, praradusių lūpų. Žiebtuvėlio ugnis akimirkai sušildė jo lūpas jam prisidegus cigaretę ir patalpinus viską atgal į kišenes.

Išpūtęs dūmus Dynas menkai nusikosėjo, nes alkoholio ir cigarečių kombinacija nebuvo jo mėgstamiausia. Tuomet jis jausdavosi daug labiau apsvaigęs ir tai vertė jį jaudintis. Nes jo protas neveikdavo blaiviai, kai jis būdavo apsvaigęs.

Išgirdęs metalinių durų, kurių viršuje buvo mažas langelis, atsidarymą Dynas pakėlė akis stebėdamas kaip Bo išeina pro jas viena ranka spausdamas savo krepšio rankeną, o kita laikydamas telefoną, kuris buvo išjungtas jo sprendimu. Nes jis nenorėjo, jog kas nors, kas dažniausiai būdavo Krisas, trukdytų jam.

Bo nebuvo girtas, nes jis atsisakė gerti per daug žinodamas, jog rytoj jo laukia paskaitos ir užimta diena, tačiau keletas stiklinių skysčio vis tiek atsidūrė jo organizme ir tai ganėtinai atsispindėjo jo išorėje. Dynas pastebėjo kaip jo geriausio draugo mėlynos akys menkai žiba dėl akoholio kiekio ir kaip jo veide dažniau atsiranda ta šypsena, kurios jis buvo pasiilgęs ir kuri priversdavo visą jo vidų užsiliepsnoti. 

Bo neištarė nė žodžio nekrupteldamas net tuomet, kai durys garsiai užsitrenkė po jo. Brunetas galiausiai leido sau užsimiršti ir nustumti visas savo baimes, jog Dynas įtars kažką ir pažvelgė į savo geriausią draugą. Jaunesnysis negalėjo prisiminti kada buvo paskutinis kartas, kai jis leido sau žvelgti į juodaplaukį nesigėdydamas to. 

Jis leido sau nužvelgti visus Dyno veido bruožus. Jo aštrią žandikaulio liniją, auskarą, kuris puikavosi nosyje, ir keletą sidabrinių žiedelių buvusių jo ausyse. Taip kaip ilgos juodaplaukio blakstienos krisdavo ant jo skruostų jam sumirksėjus, kaip pro jo lūpas išprūsdavo bespalviai dūmai. Bo nekentė rūkančių žmonių, tačiau jis negalėjo nekęsti Dyno. Viskas jame buvo pernelyg nuostabu, jog jis galėtų pajusti bent menką pyktį skirtą geriausiam jo draugui.

- Manau, jog mums reikėtų grįšti. Noriu, jog savo dovaną atidarytumei lygiai be aštuonių minučių dvylika.- Dynas atsitraukė nuo sienos ir praėjo pro brunetą, kuris nieko nelaukęs apsisuko sekdamas juodaplaukį. Bo stengėsi neatsilikti, tačiau jo akivaizdžiai trumpesnės kojos nesuteikė jam privalumo. 

- Man nereikia nieko iš tavęs. Žinai kaip nemėgstu, kai perki man kažką.- Bo sumurmėjo galiausiai pasivydamas Dyną vos pastarasis sulėtino savo žingsnius neskubėdamas taip kaip prieš tai. Tarp vienos jo rankos pirštų vis dar degė cigaretė, o kita ranka buvo patalpinta siaurų džinsų kišenėje.

- Deja, aš jau nupirkau ir neleisiu tau atsisakyti jos.- Dynas tarė per petį pažvelgdamas į Bo, kuris menkai atsiliko nuo jo, tačiau nesilaikė per didelio atstumo galvą laikydamas nuleistą.

- Galiu kai ko paprašyti tavęs?- jaunesnysis greitai pakėlė akis pats nustebdamas dėl to kaip pasitikinčiai jo balsas nuskambėjo. Mintis besisukanti Bo galvoje buvo beprotiška ir tikriausiai jis gailėsis išdrįsęs paklausti to, bet tuo metu jis leido sau tai. Nes viso ko pabaigoje brunetas buvo menkai apsvaigęs ir tai buvo jo gimimo diena, per kurią jis norėjo sau leisti kažką daugiau nei visišką savęs atidavimą baimėms.

- Žinoma.- Dynas tarė galiausiai paleisdamas cigaretės nuoruką ir užmindamas ant jos bei išpūsdamas paskutinius dūmus. Nuo jo trenkė nemenku cigarečiu kvapu, kuris vertė Bo nosį menkai susiraukti, tačiau jis ignoravo tai. Nes tai buvo Dynas ir jis dievino viską kas buvo susiję su šiuo vaikinu.

- Galbūt galėtumei palaikyti mano ranką? Iki mes grįšime.- žodžiai pro Bo lūpas išsprūdo nerangiai ir greitai, tačiau Dynas vis tiek galėjo juos suprasti ir tai privertė jo veide atsirasti menką šypseną.

Juodaplaukis nebuvo toks kvailas, jog nesuprastų, kad galbūt tai ką jis jaučia nėra vienpusis jausmas, tačiau jis neleido savo viltims per daug įsišakoti, nes galiausiai, kai jam teks jas išrauti su visomis šaknimis tai sužeis jį daug labiau.

Neištaręs nė žodžio Dynas ištraukė ranką iš kišenės ir sugriebė šaltą Bo plaštaką jausdamas kaip jo kvėpavimas užstringa gerklėje pajutus visiškai nepažįstamą jausmą užplūdusį jo krūtinę. Tačiau tai neprivertė Dyno sustoti, nes jis norėjo grįžti į kambarį laiku, jog jo geriausias draugas atplėštų savo dovaną būtent tą minutę.

Supynęs savo pirštus su Bo jis galėjo jausti kaip jo smulki plaštaka kone dingsta Dyno, kuri buvo beveik dvigubai didesnė. Bruneto pirštai buvo be galo ploni ir šalti. Bo galėjo jausti kaip jo oda pašiurpsta jam pajutus kaip jo oda susiliečia su sidabriniu žiedu buvusiu ant vyresniojo piršto. 

Net Bo nenorint to jo veide buvo didelė šypsena jam stipriau suspaudus Dyno ranką ir nuleidus galvą, jog paslėpti raudonį suplūdusį į jo skruostus. 

Nes galbūt tai nebuvo tokia jau bloga mintis, kadangi kiekvieną akimirką jaučiant juodaplaukio skleidžiamą šilumą Bo širdis atsigaudavo ir jos dužusios dalelės sugrįždavo į savo vietas.

||

17|01|22