New Game Update III

3

-Luanna!-kažkas vos ne surėkė.
-Atsiknisk,-suburbėjau ir kiek suprantu Louis metė kažką man į galvą.
-Kelkis, tau jau tuoj reiks eit. Ir padėk man,-suurzgė. Užsiknisus atsimerkiau ir pamačiau Louis atsisėdusį savo lovoje. Aš buvau ant sofos su vakarykščiais drabužiais.
-Ką tu man metei į galvą?-sumurmėjau sutrikus ir apsižiūrėjau aplink. Pamačiau ant žemės nukritusį plastikinį puodelį,-Iš kur jį parovei?
-Buvo spintelėj,-paprastai atsakė,-Dabar padėk man nueit iki kabineto.
-Kurio? Kiek išvis dabar valandų?-jaučiau nuovargį savyje. Ištikrųjų.
-Dabar yra 8:37 ir daktaras jau buvo atėjęs. Sakė tavęs ateis į palatą apie 9:00. Mane peršvies dabar. Ai, Niall sakė atvarys kiek gali greičiau. Dar sakė, kad paskambintum ir pasakytum ko atvešt. Manau viskas,-baigė pasakot.
-Niall jau atsikėlęs?-šis tik palinksėjo,-Wow. Prie ko čia aš? Man tai išvis nieko nėra. Sakė tik patikrins kelį,-pavarčiau akis ir pasigailėjau, nes jas paskaudo ir dar labiau pykino. Prisiekiu dievu, Gabi turės mane išgydyt kai grįšiu.
-Luanna, jis Niall - jaudinasi. Juk tu jo meilė. Ta vieninte...-nutraukiau jį atsistodama ir greit prieidama link jo. Tas tik patrūkčiojo pečiais.
-Kuris kabinetas?-paklausiau.
-Sakė 213,-atsakė. Nuėjom iki ten ir aš manau, kad Louis kažkiek išsidirbinėja. Nieko jam neskauda. Pasodinau jį ant kėdės.
-Žinai, būtų gerai jei tau būtų lūžęs šonkaulis,-sukikenau.
-Kodėl? Kodėl kadanors būtų gerai, kad man lūžtų šokaulis?-sutriko.
-Nes tai būtų puiki gimtadienio dovana nuo manęs,-nusijuokiau,-Su gimtadieniu ir Kūčiom,-nestipriai padaužiau jam į petį ir mums abiem pasijuokus jį ten palikau laukt.
Grįžus į palatą susiradau savo telefoną ir paskambinau Niall;
N-Klausau?
L-Nu nu. Kaip gi tu tokiu metu atsikėlęs?-nusijuokiau.
N-Su žadintuvu,-tarė lyg didžiuotųsi savimi,-Louis vakar sakė, kad tokiu metu pas tave ateis daktaras. Man įdomu kaip tu atsikėlus, nes kai kalbėjau su tuo tai tu dar miegojai.
L-Jis man į galvą paleido plastikinį puoduką.
N-Reikėji šito tikėtis,-juokėsi,-Ko nori, kad ateščiau?
L-Nieko nereikia. Tikrai. Man gi viskas gerai. Jie tik patikrins kelį ir viskas,-nuraminau.
N-Žinau, bet mes atvažiuojam vistiek. Juk Kūčios ir Louis gimtadienis. Reik pasveikint.
L-Jūs nupirkę dovaną?
N-Jo jo. Ten merginos parūpino bendrą.
L-Ačiū dievui,-atsidusau,-Jūs rimtai dabar visi susigrūsit į ligoninę?
N-Nu gerai. Atvarysiu aš, Len, El ir Liam. Jake sakė išgyvensi tai jis nevažiuos.
L-Ok. Lauksim.
N-Pala. Kuri pa....?
Pabaigiau pokalbį, nes į palatą įėjo daktaras. Kartu nuėjom į gretimą kabinetą kur palikau Louis. Dabar jo jau ant kėdžių nebebuvo. Galiausiai už užuolaidos persirengiau į duotą aprangą ir atsiguliau ant gulto kuris pamaži važiavo atgal. Prasideda.

Aišku sumokėjus daugiau nei reikia daktaras pasakė, kad mūsų abiejų rezultatai bus po valandos ar mažiau. Tie keturi jau atvažiavo, o aš ant sofos buvau išsitiesus. Žinoma reikėjo slinktis, kad priimčiau Niall su Len. El iškart atsisėdo prie gulinčio Louis, o Liam atsisėdo ant taburetės. Visi kalbėjo, o kai juokėsi - aš juokiaus kartu. Nežinau iš ko, bet juokiaus. Kad tik neprilystu.
Pagaliau į palatą įėjo du daktarai. Vienas iškart priėjo prie Louis su juodais persišviečiančiais lapais. Kitas, tai mano daktaras, priėjo prie mūsų.
-Jūsų rezultatai mano kabinete. Du žmonės gali ateit,-pasakė ir mes visi trys atsistojom eit. Len iškart nustūmė Niall ant sofos pasakant, kad ji eis. Aišku šis nieko nesakė, nes žinojo, kad pirma jai reikia sužinot.  Nes jinai viską žino ir t.t. Dar prieš išeinant kažkuris pasakė:
-Niekada nesuprasiu Perez.
Kai mes ėjom koridorium jaučiau, kad kažkas bus. Pasakys daktaras kažką labai gero, arba labai blogo. Arba abu. Pavyzdžiui: "Jūsų koja išgyjo, bet jums liko gyvent savaitė, nes jūsų smegenys miršta".
Bandžiau galvot kažką pozityvaus.
-Len, aš pamiršau Niall nupirkt dovaną,-pasakiau prisiminus.
-Lu,-atsiduso,-Mes šiandien vakare dovanojam. Kokiu būdu?-trenkė sau per kaktą.
-Nu aš turėjau nupirkt per šią savaitę, bet tas blogumas,-atsidusau.
-Na, panele Horan, manau dėl dovanos jums nereiks rūpintis,-nusijuokė daktaras mus įvesdamas į kabinetą.
-Kaip čia?-sutrikom abi.
-Pirma - pažiūrėkit į nuotraukas,-parodė kelio nuotruką,-Viskas. Meniskas sugyjęs visiškai, kaip ir girnelė. Galėsit nebenešiot įtvaro. Aišku reiks judėti su saiku ir pasisaugoti, bet pagrinde viskas sugyję,-mes su Len pažiūrėjom viena į kitą. Aš galvojau apsiverksiu kokia laiminga buvau. Pagaliau su ta koja pabaigta.
-Ačiū dievui,-atsidusau.
-Va čia manau dovana daugiau tau pačiai nei Niall,-nusijuokė Len.
-Daktare, o dar reiks kažkokių vaistų? Kažkaip ją prižiūrėt? Ar tik saugot?-išklausinėjau.
-Ištikrųjų - ne. Nebent skaudės. Tada galėsi pasitepti kremu arba blogiausiu atveju apsilankyti čia ir pasikonsultuoti. O pagrinde tiesiog saugoti,-šyptelėjo paaiškinęs.
-Yes!-surėkiau nesigėdydama,-Pagaliau baigėsi šitas pragaras su koja,-nusijuokiau,-Geriausia Kalėdų dovana ever.
-Panele Horan,-kreipėsi daktaras su kažkokia keista šypsena,-Drįsčiau nesutikti.
-Ar dabar bus ta vieta kai pasakysit, kad tikriausiai man yra dar viena problema kūne ir mirsiu po kelių mėnesių arba dienų?-paklausiau nedrąsiai.
-Oj ne. Kodėl taip manai?
-Nes čia nebus geriausia dovana, nes dar yra ir blogiau nei buvo. Dažniausiai taip ir būna,-atsidusau,-Jau kažkas eina gėryn ir viskas pasidaro dvigubai arba trigubai blogiau.
-Žinokit, panele, ne šį kartą. Tikiuosi, kad viskas tik gėryn. Prieikit pažiūrėt,-pakvietė prie kompiuterio kur buvo mano viršutinės mano kūno dalies rengeno nuotrauka,-Štai čia,-dūrė į pilvą,-Ką matot?
-Taškelį?-sutrikau.
-Ne,-Len išpūtė akis.
-Kas?-dar labiau sutrikau.
-Panele Horan, tai besiformuojantis vaisius,-nusijuokė,-Jūs nėščia...

Tadam. Nieks nesužinosit jos reakcijos iki ryt arba ilgiau, nes nežinau kiek laiko taip kelsiu kiekvieną dieną. Parašykit nuomonių. Nuo jų priklauso kada įkelsiu.