New Game Update III

4

-Pala,-sutrikau,-Ką?
-Luanna!-sucypė Len,-O dieve! Aš būsiu teta!
-Aš būsiu mama?-paklausiau kai ašaros jau kaupėsi man akyse.
-Taip, panele Horan. Tai ir paaiškina jūsų taip minėtą blogumą,-šyptelėjo daktaras išjungdamas kompiuterį ir atsistodamas nuo kėdės.
-Len! Aš būsiu mama!-bandžiau valdyt savo balsą, bet nepavyko.
-Manau žinote, kad jums reiks užsirašyt pas daktarę ir prisižiūrėt, teisingai?
-Taip taip,-palinksėjau,-Viską susitvarkysiu,-pasakiau su didžiule šypsena.
-Puiku, jeigu reiks pagalbos - žinai kur kreiptis,-paskutinį kartą pasakė ir mes visi išėjom iš kabineto.
-Niall!-suspiegiau. Vaikinas iš tolimos palatos išbėgo išsigandęs. Pradėjau visu greičiu bėgt į jį. Kaip seniau žaisdavau futbola. Tai dabar atrodė taip senai. Vakar bėgiojau, bet bijojau, pristabdydavau. Jau nebe. Niall buvo sutrikęs ir išsigandęs. Pribėgus aš šokau jam į glėbį.
-Kodėl tu bėgi taip greitai? Dar keliui pakenksi,-iškart pasakė,-Ar tu verki?
-Viskas, Niall,-pasakiau vos ne verkdama,-Su keliu viskas pasibaigė.
-Ne,-išpūtė akis.
-Taip!-surėkiau.
-Džiaugiuosi už tave! Galėsim eit žaist fūlę į kiemą!-pakėlė mane ir apsuko ratu, bet nenuleido ir pakėlęs nusinešė į palatą.
-Kas vyksta?-paklausė Louis kai pamatė mane įsikibusę į Niall bei Len einančią mums už nugaros.
-Luannos kelis visiškai sugyjo,-pradėjo Len,-Dabar ji galės nebenešiot įtvaro bei bėgioti kiek nori, nors vistiek kažkiek turės jį saugoti.
-Sveikinu,-šyptelėjo El.
-Dabar mums galas,-atsiduso Liam, o Louis pažiūrėjo į lubas lyg melstūsi,-Vargšas Josh.
-Nereiki čia perdėti,-nusijuokiau,-Ką tavo šonkauliai?
-Sakė truputį įskilo. Nieko baisau, bet saugoti. Jokių sutrenkimų, sporto...-pasakojo jis.
-Aha. Gaila. Galvojau:"Štai tavo gimtadienis. Dovanoju tau dėl manęs sulaužytą šonkaulį".
-Kaip tau blogai,-nusivaipė.
-Nenorėk, kad užpykčiau,-pagrasinau ir šis iškart aprimo,-Tave išleidžia dabar?
-Jop.
-Tai greit judinamės ir varom namo. Visi į SAVO namus,-piktai dėbtelėjau į visus.
-Mes vistiek iki tavęs dar atvarom. Ten palikau daiktų,-nusijuokė El
-Uoj uoj,-atsidusau nusišypsojus.

Mašinoj sėdėjau prie Len. Niall atėmęs raktelius vairavo mano mašiną, o Liam atsisėdo keliavio sedynėje. El su Louis važiavo dviese atskyrai juo mūsų.
-Kada jam pasakysi?-paklausė Len tyliai manęs į ausį,-Juk jam ruošies pasakyt, taip?
-Tai aišku,-pašnibždom atsakiau,-Manau, kad šiandien vakare. Namie viską susireguliuosiu.
-Apie ką čia merginos šnibždatės?-paklausė Liam į mus atsisukęs.
-Apie nieką kas tavo reikalas,-atkirtau ir su ranka nustūmiau jo galvą atgal į priekį.
-Čia jau kažkas negero,-sumurmėjo jis Niall,-Mes tikriausiai mirsim. Arba jos suplanuos apokalipsę,-vaidino toliau.
-Gerai, kad jos tik dviese,-nusijuokė Niall. Mes su Len susižvalgėm. Jau nebe, Horan. Jau nebe.
-Dar James!-Liam vaidino, kad verkė,-Pažiūrėk, jis jau dvylikos. Kitas dalykas kurį mes žinosim, kad turėsim papirkt Eddie į savo pusę!
-Prie ko čia Eddie,-sutriko blondinas.
-Taigi jie dabar po vestuvių vos ne geriausi draugai. Vis susiskambina, bendrauja, tariasi kaip bandys papirkt tave ir Lu, kad juos kur nusiveštumėt,-įsiterpė Len.
-Apie šitą aš nežinojau,-pasakiau nustebus.
-Taigi, patariu greičiau juos patraukt į savo pusę, nes manau kur vienas - ten ir kitas,-nusijuokė Len. Niall per veidrodėlį pažiūrėjo į mane ir šyptelėjo.
-Akivaizdžiai Eddie bus pas mane,-šis tarė įsitikinęs.
-Akivaizdžiai James bus pas mane,-tariau lygiai taip pat.
-Ar jūs rimtai norit įtrauk vienuolikametį ir dvylikametį į savo karą? Kuris vyks, kad Perez giminė norės sukelt apokalipsę, o Horan giminė bandys juos sustabdyt?-pasitikslino Liam.
-Skamba kaip prasta, fantastinė knyga,-nusijuokiau.
-Skaityčiau,-nusijuokė Len.
-Tu knygų išvis neskaitai,-atkirtau.
-Pala, tai ką mes darom dėl tos kelionės su tais dviem?-paklausė Niall.
-Aš manau, kad jei jie išdrįs paprašyt - galim varyt iki Newyork'o,-pasiūliau,-James ten nebuvo, o Eddie Londone buvo per vestuves.
-Jei išdrįs,-nusijuokė Liam.
-O Blake? Išleis jį?-paklausė Len. Dabar man pasidarė labai liūdna. Mąstant, būtų gerai, kad James praleistų kuo daugiau laiko su savo tėvu, nes nežinia kiek dar galės...Ir nenoriu, kad šis nusisuktų nuo tėvo. Aišku Blake nesakė, kad kažkas tokio vyktų.
-Blake, sakė jog liga neplinta po kūną nuo širdies - tai jau gerai. Manau turėtų išleist savaitei,-atsakiau.
-Žinai, galim juos specialiai vežtis per atostogas,-pasiūlė išsišiepęs Niall.
-O dieve. Tai pats baisiausias dalykas  kurį gali padaryt šeštokams!-juokėsi Liam.
-Pažįstant James. Arba pažįstant  Perez - tai pats baisiausias dalykas ką gali jiems padaryt,-juokėsi ir Len.
-Manau mes juos taip galėsim paerzint, o po to James galės girtis, kad per pamokas išvaro su savo nuostabia teta,-pasakiau.
-O Eddie, kad su savo nuostabiu broliu,-pasakė Niall.
-Galėčiau ginčytus dėl žodžio nuostbiu,-pradėjau.
-Gana!-surėkė Liam,-Daugiau ginčų iš jūsų Horan aš neklausysiu!-surėkė. Aš tik pakilnojau pečius ir atsirėmiau į sėdynės atlošą.

Grįžom namo ir radom visus ten pat - ant sofos. Papasakojom kas įvyko ligoninėj, visi pasidžiaugė, pabaiga.
-Klausot!-surėkiau per šurmulį,-Jūs varot iš mano namų. Šventė vistiek vyks čia. Todėl jūs einat pasiruošt ir kiekvienas atsineša nuo savęs po patiekalą, nes mūsų bus dvylika. Taigi, bus dvylika patiekalų kaip ir turėtų būti. Dabar visi einat iš namų!-surėkiau,-Niall, gali netrūgdyt manęs kokia valandą ar dvi mūsų kambaryje?-paklausiau vaikino.
-Kodėl?-sutriko.
-Nes jinai garantuotai neparuošė tau dovanos ir tai darys šešios valandos iki dovanų keitimosi,-paaiškino Jake už mane.
-Iš kur...?-jau norėjau klaust.
-Aš ne aklas, Luanna. Ir aš tave pažįstų,-nusijuokė ir išėjo pro duris. Galiausiai visi išėjo, o aš su reikmenim užlipau į mūsų su Niall kambarį.
Į dėžę kurią jam įteiksiu įdėjau raštelį kuriam gražiai parašiau:"Pažiūrėk į Luanna." Tada dėžę gražiai supakavau. Kai jis atsisuks į mane aš su kartonine, raudona rodyklę kurią tiką padariau parodysiu į savo pilvą. Aišku tikėkimės, kad jis supras...

Galiausiai aš nuvažiavau iki McDonald's ir nupirkau maisto, nes nieko kito nesiruošiau gaminti ar pirkti. Grįžus namo aš radau Niall jau ruošiantis ir kažką biški tvarkant nors tai nebuvo jo stiprioji vieta. Kaip ir mano....
Pasiruošus ir viską pabaigus sutvarkyt žmonės jau pradėjo pas mus rinktis. Visi padėjo maistą ant didelio stalo, o dovanas po eglute. Savo dėžę pakišau giliausiai, kad Niall ją išpakuotų paskutinę. Kai visi jau susėdo kas ant sofos, kas ant kilimo pradėjom. Iš po eglutės traukiau po vieną dovaną ir padaviau žmogui kuri jam buvo skirta. Vis taip po vieną dovaną išpakavo kiekvienas. Likom tik aš, Niall ir Beth kurie turėjom po vieną dovaną. Beth dovana buvo nuo Harry, Niall dovana nuo manęs ir maniškė nuo Niall.
-Na, Beth, gali tu atidaryt,-atsidusau, nes bijojau. Bijojau kaip Niall sureguos ir žinot.
-Gerai,-nusijuokė ir nuplėšė popierius. Harry įtemptai žiūrėjo į ją bei keistai šyptelėjo Niall. Aišku... Beth atidarė dėžę ir išėmė raktus. Aaa. To namo kurį Harry jau stato ilgą laiką raktus,-Nuo ko jie?-paklausė sutrikus Beth.
-Nuo mūsų namų akivaizdžiai,-šis nusijuokė ir Beth iškart atsistojo ir jį apsikabino.
-Gerai, mano eilė,-pasakiau kai visi baigė juoktis ir kalbėti. Harry vėl susižvalgė su Niall. Atidarius dėžę radau raktas,-Ne,-išsižiojau,-Tu juokauji,-šypsojaus ir stojaus eit link jo.
-Ar atrodo, kad mes juokautume,-šis pasakė parodęs į jį ir Harry.
-Jūs abu susidėjot?-nusijuokiau pabučiavūs Niall bei jį stipriai apkabinau.
-Gal,-Harry šyptelėjo.
-Gerai!-surėkė Len,-Niall, tavo eilė ir einam valgyt!-pasakė ir išsišiepus pažiūrėjo į mane.
-Pagaliau,-suplojo šis rankom paimdamas dėžę,-Kodėl tokia lengva?
-Pamatysi,-išsišiepiau,-Pradėk, aš tuoj ateinu,-nusijuokiau. Šis patrūkčiojo pečiais ir pradėjo pakuot. Aš nubėgau ir paimiau rodyklę. Šis sutrikęs paimė raštelį ir po truptį atsisuko į mane. Aš stovėjau už visų, kad jie manęs nematytų. Aišku galiausiai visi atsisuko į mane. Ir giliai įkvėpus pasukau rodyklę sau į pilvą. Beth su El pradėjo žviegti. Kažkas panašaus. Po to girdėjosi daug gastelėjimų. Niall pažiūrėjo man į akis, o dėžė ir lapelis iškrito jam iš rankų.
Manau jis suprato ką tai reiškia....

Nuomonių!!!