New Game Update III

17

Dienoms prabėgus ir mes su Niall visdar žiūrim televizorių. Savo ramiuose ir tuščiuose namuose kuriuose nieko daugiau nėra. Nieks daugiau negadina šio momento.

Pastarasias minutes Niall atrodė susikrimtęs ir vis žvligčiojo į juodą laikrodį ant sienos.
-Gerai,-tariau atsisėsdama,-Kas yra?
-Ką?-sutriko ir atsisuko į mane.
-Niall, aš ne kvaila. Pažįstu tave geriau nei betkas. Dabar sakyk kur nori eiti,-pasakiau pavartydama akis.
-Aš niekur nenoriu eiti,-šis bandė teisintis su netikra šypsenėle.
-Niall,-kreipiausi rimtai,-Sakyk, nes galėsi eiti,-tariau į jį žiūrėdama atsipalaidavusiu veidu.
-Na, šiandien Liam gimtadienis...
-Žinau,-tariau ramiai.
-Mes kaip ir pakviesti,-toliau tęsė.
-Tiksliau tu pakviestas,-pataisiau jį atsikrenkšdama.
-Na, aš manau, kad mes abu. Žinau, kad nenori jų matyti tai ir nesakiau,-nuleido akis.
-Tu teisus, bet aš tavęs nestabdau. Jis tavo geriausias draugas. Na, vienas iš jų. Siūlau tau nueiti ir pasveikinti,-nusišypsojau. Nenorėjau šį vakarą likti viena, bet jaučiau, kad jis nori nueit iki Liam ir jį pasveikinti.
-Tikrai?-paklausė ir aš palinksėjau,-Ar tau ko nors reikia? Ar tau viskas bus gerai? Gal dar ką nors padaryt kol aš čia?-iškart išpylė klausimus labai greitai.
-Niall, man viskas gerai,-šyptelėjau.
-Tikrai? Šiandien buvai labai rami. Ar jautiesi gerai? Sukasi galva? Bloga?-nepasidavė. Nekaltinu jo, nes jis pataikė tiesiai į dešimtuką.
-Man tikrai viskas gerai. Ne maža gi esu, susitvarkysiu.
-Na gerai. Aš tau paskambinsiu maždaug kas valandą arba pusvalandį ir jei neatsiliepsi - grįžtu namo,-išdėliojo savo planą kai mes lipom laiptais, kad jis galėtų pasiruošti. Tiksliau jis jais greit užbėgo, o aš pamažu lipau po vieną laiptą. Na, tai jaučiasi lyg daug darbo arba stipri treniruotė.
-Kam?-paklausiau uždusus.
-Nes sutavim tik problemos,-nusijuokė atidarydamas savo spintą.
-Uoj, koks tu protingas, pone Horan,-nusišaipiau.
-Nevadink manęs taip,-susiraukė,-Tai verčia mane jaustis senu.
-Greitu metu visi vaikai tave taip vadins,-tariau iškišdama liežuvį.
-O ne,-atsiduso ir ištraukė viena kostiumo derinį į man atsisukdamas, kad pasakyčiau savo nuomonę.
-Liam daro oficialų vakarėlį? Nuo kada?-paklausiau apžiūrėdma kostiumą iš arčiau.
-Na, nieka nesurengė įprasto , tad Gabi parūpino didelį vakarėlį,-paaiškino.
-Oh,-teištariau. Aš ir buvau ta kuri dažniausiai rengdavo mūsų grupelės vakarėlius.
-Taigi, šitas tiks?-paklausė pats apžiūrėdamas kostiumą iš arčiau.
-Manau, kad pasiimk mėlyną, bet pasiimk tuos juodus batus. Nu žinai. Tuos juodus kur labai gražūs ir...
-Žinau žinau,-nusijuokė.
-Tai va. Taip apsirenk ir aš sutvarkysiu tavo plaukus,-pasakiau. Šis pradėjo persirenginėt, o aš atsisėdau ant lovos. Dabar, kad tiek laiko pastovėjau ir užlipau laiptais galva pradėjo dar daugiau suktis, o apie blogumą net nekalbėsiu.

-Tiks?-paklausė pabaigęs rengtis. Atsisukau į jį.
-Susikišk marškinius,-paliepiau.
-Ar būtina?-suzyzė.
-Taip, Niall. Jei tai oficiali šventė, tai tada ten bus ir žurnalistų. Negali pasirodyti belenkaip,-nusijuokiau.
-Taip taip,-suburbėjo susikišdamas marškijius į kelnes,-O dėl plaukų...
-Atsisėsk ant žemės,-paliepiau parodydama į kilimą man prie kojų,-Tik pasiimk tų putų ir paduok man,-Niall atsiduso, bet padarė kaip sakiau. Atsisėdo man prie kojų ir aš sus savo rankom ir nagais pradėjau šūkuot jo plaukus.
-Nėra taip blogai,-pasakė atsiremdamas man į kelius.
-Na va. Gal pagaliau tu dažniau vaikščiosi su sutvarkytais plaukais?-nusijuokiau.
-Manau. Jei taip kiekvieną rytą aš gaučiau galvos masažą,-suprunkštė,-Bet ar tu turėsi ką veikti kol manęs nebus?
-Niall, tu matei kiek popierių ir sandorių aš turių sutvarkyt? Manau aš nespėčiau pabaigt kol tu grįžtum,-sukikenau.
-Čia yra tiesa. Bet pala, sandoriai? Kokie sandoriai?-sutriko,-Lu...
-Nesijaudink, tai dėl viešbūčių Amerikoj,-atsakiau papurkšdama pūtų sau ant rankų ir sutepdama jo plaukus.
-O ką tu su jais darysi?-visdar susiraukęs atsisuko į mane,-Ar tu juos parduodi?!-nepasidavė kai rankom pasukau jo galvą taip, kad žiūrėtų į priekį.
-Ne,-nusijuokiau ir šis iškart atsipalaidavo,-Sandoris su kompanija. Matai, visų viešbūčių tenai kokybė nukrito, nes aš negaliu ten būti taip dažnai. Kompanija su kuria dirbsiu yra patikima ir jie bus kaip vadybininkai ten. Važinės į kiekvieną viešbūtį ir taisys problemas, bet aš visdar būsiu tikroji valdytoja bei savininkė. Ir gausiu 60% visų pinigų,-paaiškinau,-Be to. Jei jie kažką padarys ir meluos - aš juos galiu atleist.
-Ai, tai čia labai geras sandoris. Tu nieko neveiksi ten ir gausi...60%?!-išsižiojo kai atsistojau nuo lovos ir nuėjau nusiplauti rankų.
-Būtent. Tik aišku dabar reik patikrint ir apmąstyt tobulą kontraktą, kad jie negalėtų man nieko prikišti po kažkiek laiko,-toliau pasakojau kai šis jau pašoko nuo žemės.
-Na, aš manau, kad Luanna Horan sugebės sugalvoti tobulą kontraktą lengvai ir per dešimt minučių,-nusijuokė mane apkabindamas iš nugaros.
-Pirma - čia rimta ir čia bus greičiau kelios valandos, o ne dešimt minučių. Antra - Luanna Perez skamba daug gražiau,-šyptelėjau.
-Teks susitaikyti, nes grįžimo atgal nėra,-nusijuokė ir pabučiavo man į žandą,-Dabar aš varau. Nebandyk neatsiliept, nes aš iškart grįžtu, o jei ką - skambink,-kaip vaikui aiškino.
-Aš ne vaikas,-suniurzgėjau.
-Mažylė. Plius, neįleisk napažįstamų į vidų,-toliau mane erzino.
-Oh, užsikišk ir važiuok,-nusijuokiau jį nustūmdama.
-Gerai, nešu tave ant sofos,-pasakė norėdamas mane pakelt.
-Ne ne ne! Aš pati,-sustabdžiau jį pradėdama eiti, kad jis neprivestų manęs iki apsivėmimo.
-Nagi,-nusijuokė lengvai mane pakeldamas ir pamažu nunešė laiptais žemyn.
-Iš kur tu gausi dovaną?-sutrikau.
-Todėl ir išvažiuoju anksčiau nei reikia,-sukikeno,-Aš varau ir po valandos paskambinsiu. Jokių bet. Sėkmės ir nenulūžk ant sofos,-nusijuokė ir mane pabūčiavęs išbėgo.
-Agh!-atsidusau, nuo galvos svaigimo,-Kas blet vyksta?...

Niall pov.

-Payne! Pasenai, vaike,-nusijuokiau įėjęs į užsakytą klubą visdar apakintas blyksčių lauke.
-Neperdėk, Horan,-šis nusijuokė apkabindamas mane ir paimdamas dovaną. Tada jis apsižvalgė aplink mane ir nuliūdo supratęs, kad aš vienas,-Luanna neatėjo?-jo balsas nebetryško džiaugsmu.
-Ne, ji...na ji...
-Visdar pyksta,-pabaigė mano sakinį.
-Nevisai. Tiesiog nenori jų matyt, žinai? Tu gal nieko ir nepadarei, bet tavo žmona užsirovė ne ant to. Ką kalbėt apie Louis arba Len,-tariau.
-Žinau. Tiesiog aš jos pasiilgau. Gal kada bentjau aš galėsiu su ja susitikt? Be jos liūdna,-pažiūrėjo į mane viltingom akim.
-Pažiūrėsiu ką galiu padaryt,-nusijuokiau ir mes pradėjom eiti pro žmones kurių buvo pilna.

Galiausiai jį pamečiau krūvoje ir pamačiau Josh sėdintį prie baro su...su kolos buteliuku.
-Kas vyksta?-išpūčiau akis, kad jis negeria.
-Len pasišventus prisigert iki žemės graibymo, o man nenuotaika,-tarė ir aš pradėjau žvengti priversdamas jį šyptelėti.
-Skambi kaip merga, bet tarkim suprantu. Aš ir nenuotaikoj prisigert.
-Dėl to, kad galim sutikt, kad šis vakarėlis daug nuobodesnis, nei visi kuriuos suorganizuodavo Luanna tik su mūsiškiais?
-Kaip ir.
-Nes palikai Luanną namuose ir planuoji jai vis skambint?-paklausė ir linktelėjau,-Netikėta,-suburbėjau.
-Dabar, kad priminei, tai reik paskambint,-nusijuokiau ir išsitraukiau telefoną. Greit radęs jos adresą paspaudžiau skambinti.
-Nekelia,-Josh suprunkštė.
-Jo,-sumurmėjau dar kartą pabandydamas.
-Ai, čia rimta,-atsikosėjo ir susidomėjęs atsisuko į mane.
-Blet, Josh. Ji žino, kad skambinsiu. Kažkas blogai,-suurzgiau,-Aš važiuoju atgal.
-Pala, kiek tu laiko čia buvai?-mane sustabdė.
-Gal kokį psuvalandį. Abu ir taip sutikom, kad šūdinas vakarėlis,-atkirtau nustūmdamas jo ranką.
-Na tada aš kartu, nes čia vienas tikrai nesėdėsiu,-atsiduso ir mes besibraudami per žmonės išlėkėm pro duris kur vėl pasigirdo blykstės.

Abu su Josh įėjom į namo namų vidų. Televizorius visdar veikė, o Luanna miegojo ant sofos.
-Ji tiesiog miega,-tariau kai Josh atsisėdo prie jos ant sofos. Aš išjungiau televizorių ir nuėjau į virtuvę paimti gėrymų mums dviems, bet pasigirdo Josh balsas.
-Am, Niall,-užtęsė,-Ji nemiega. Nemanau, kad ji kvėpuoja...

Atsiprašau, kad taip vėlai įkėliau. Tiesiog išrašiau savo mintis ir nežinojau ką rašyt. NUOMONIŲ!