Kryžkelė

Viltis

Viskas prasidėjo nuo tėvų žūties. Įbroliui aš nerūpėjau. Jam buvo svarbūs tik pinigai. Nikas-mano įbrolis išmetė mane iš namų. Neturėjau kur eiti. Žinojau tik tiek, kad nepilnametei bus sunku susirasti darbą, gyvenamąja vietą, baigti mokyklą ir įsitvirtinti šitam pasaulyje. LA(Los Angeles) didelis kraštas. Kažką sugalvosiu. Į vaikų namus tikrai neisiu. Ten mano svajones subyrėtų į šipulius. Daug pinigų neturiu,tik apie 1200$. Manau šiandien pernakvosiu nakvynes namuose. Nenoriu paskutinių pinigų iššvaistyti vėjais. Žinau ten renkasi pašlemėkai, elgetos, narmonabai ir dar visokie, bet kur kitur man eiti, pas draugus ? Ne, tai man žema. Aš dar turiu savigarbos, žinau savo vertę. Priėjus nakvynės namus paskutinį kartą  įkvėpiau tyro oro ir įėjau. Jaučiau alchoholio, bei cigarečių kvapą. Jis tiesiog dvelkė visur. Nuėjusi prie prižiūrėtojos paprašiau nakvynes. Ji paprašė pasakyti savo vardą, pavarde, metus. Negalėjau sakyti, jos aš nepilnametė. Todėl pasakiau,  kad man 20.  Nors iš tikro tik 16. Ji parodė man ,,mano" lovą. Aš prisėdau, įsitaisiau. Buvo klaikus jausmas kristi taip žemai, bent jau niekas to nežino tik aš viena. Šalia gulėjo dvi moterys ir vyras. Vidutinio amžiaus vyriškis buvo gana solidžiai apsirengęs. Tačiau į tai nekreipiau dėmesio. Išsikėlusi lagaminą ant lovos atsiguliau susirangiau ir galvojau apie šviesesnį rytojų. Laikas slinko greitai, net nepajutau, kad jau 8 valanda ryto. Teks keliauti ir ieškoti pagalbos. Tyliai atsikėlusi išėjau. Padėkojau už nakvynę.Išdidžiai  nužygiavau. Netrukus Priėjau užkandinę, labai norejau valgyti. Buvau alkana nuo vakar vakaro. Todėl užėjau. Ji neatrodo prašmatni. Tas mane gan stebino. Kainos buvo įkandamos man, tikrąją to žodžio prasme. Kavinėje buvo tamsu. Atrodė kaip pas kažką šiknoj sėdėčiau. Prie manęs priėjo padavėjas-jaunas  vaikinas ir paklausė:
-Sveiki, ar jau išsirinkote ?
-Sveiki, norėčiau vištienos kepsnio ir kavos.
Jis žiūrėjo į mane tokiu verenčiu žvilgsniu, kad galvojau jam tuoj akis išdursiu jei taip ir toliau. Jaučiausi nejaukiai, nujauciaj kažką negero, tačiau lyg išgirdęs mano mintis vaikinas nuėjo .  Staiga jis pasuko ne į virtuves pusę, o į direktoriaus kabinetą. Viso to nesureikšminau. Po mazdaug penkių minučių iš jo išėjo tas pats vaikinas. Po dar kelių minučių pamačiau išeinantį gana išvaizdų vaikiną. Gerai ištreniruotas kūnas, rudi plaukai, rudos tamsios akys, panašus į graikų dievaitį, jam apie 25 metus tikrai ne mažiau. Jis ėjo link manęs. Bauginančiu žvilgsniu žiūrėjo tiesiai į mane. "Kas jam negerai" paklausiau  mintyse savęs. Tada išgirdau:
-Sveika, aš Zayn Malik, šios kavinės direktorius.
-Labas, aš Melisa.-kiek sutrikusi atkurtai karštuoliau, jau buvau beišsilydanti...
-Malonu, šia proga vaišinu tave baro sąskaita. Esi neapsakomo grožio mergina.
-Na, labai netikėta, ačiū!-kažką išlemenau. Norėdama pratęsti pokalbį su karštuoliu paklausiau:
-Gal kartais ieškote padavėjos, barmenės ar kažko panašaus, man praverstų darbas šiuo metu?
-Tikrai? Tokia gražuolė ieško darbo?
-Taip,-nedrąsiai atsakiau vaikinui.
-Na mes jau ilgai ieškom darbuotoju. Eime į mano kabinetą. Ten galėsiu paaiškinti.
Linktelėjau galva ir nusekiau  paskui. Jaučiau kaip mano kūnas norėjo paliesti gražuoliuką, bet valdžiausi, stengiausi išlaikyti savitvardą, vis dėl to juk aš čia dėl darbo..Jis gali būti mano viršininkas.