"Ice, Fire & Desire 2" (N.H.) LTU BAIGTA

-115-

Azalea pov.

- Tai ko tu vienas atvažiavai? Juk galėjai pasiimt visą šeimyną. – pasidomėjau, kai mes visi jau sėdėjom svetainėj ir gėrėm arbatą su sausainiais, kurių aš dar turėjau atsivežusi iš Amerikos, kaip lauktuvių.

- Tai Eva dirba, o Tim daržely. – paaiškino.

Kodėl mama taip nesirūpina savo anūku, kaip rūpinasi manimi? Juk galėtų paskui anūką šokinėt, o ne paskui mane, kai aš jau esu tikrai suaugusi, tad galėtų jį ten lepint, vestis visur, viską pirkt, ko jis nori. Reiks su tėvais tikrai pakalbėt apie tai.

- Bet tu atrodai kitaip. – spoksojo į mane kurį laiką broliukas, o tada prasitarė.

- Tikrai? Kuo? – susmalsavau.

- Atrodai labiau sumoteriškėjus ir labiau panaši į savo tikrąjį amžių. – leptelėjo, kas mane įžeidė viduje. Buvau jau suirzusi dėl tokių jo žodžių, tačiau neužsipuoliau, nes vis dėlto seniai jį mačiau išties.

- Ai, gerai, nestumk. – pavarčiau akis. – Tikrai neatrodau kaip 33 metų. – prisimerkusi pažiūrėjau į jį, o jis čia žvengė, kad vos neišpylė kavos ant kilimo svetainėj. Galės eit ir valyt po to čia šitą tokį fainą kilimą, ant kurio net gaila būtų kažką papilt, nes jis per gražus ir per tobulas tiesiog.

- Na, bet atrodai link 30. – vis apie tą patį sakė Chris. Kodėl mes negalim apie ką nors kitą pakalbėt?..

- Rimtai? – suprunkščiau.

Tėvai net nesikišo į šitas mūsų žodžių peštynes, bet, jei labiau tai užliepsnos, tikrai įsikiš ir tramdys mus, nors mes jau esam seniai suaugę, bet vis tiek kaip šuo su kate, nes esam brolis ir sesuo, kurie myli vienas kitą, bet tuo pačiu ir neapkenčia.

- Baikit! – pasakė mama.

O ką aš sakiau? Jau žinau, kas bus. Aiškiaregė tiesiog. Visada ir seniau taip būdavo ir jie mus pastoviai turėdavo išskirt.

- Ko jūs pastoviai pešatės? – prasitarė ir tėvas į pokalbį. - Matotės po 4 metų ir tai gražiai negalit. Suprasčiau, jei vis dar čia gyventumėt po vienu stogu abu, o dabar dar ir suaugę esat. – varė ant mūsų, bet aš žinojau, kad jis tik tai sako, kad įtiktų mamai ir prieš ją pasirodytų teisinguolis.

~ ~ ~ Niall pov. ~ ~ ~

Buvau tik po treniruotės, kur atidaviau begalę jėgų, kad vėl būčiau vienas iš geriausių žaidėjų komandoj. Aza mane kažkokių būdu įkvėpė vėl stengtis ir būt pačiu geriausiu čia. Ta mažutė vis tiek turi kažką, kas mane traukia, kad ir praėjo šitiek laiko, bet tai mane erzina kažkodėl. Man nepatinka būt valdomu, o dar ypač tos blondinukės.

Dabar vos parsivilkau iki persirengimo kambario su kitais komandos draugais. Pripirko čia visokių netalentingų žaidėjų, o talentingus pardavė, nes kiti klubai pasiūlė puikią kainą už juos. Gerai, kad dar manęs nesugalvojo parduot ir tai tik trenerio dėka, kuriam aš vis vien patinku, kad ir nebesu komandos kapitonas.

Buvau visas suprakaitavęs ir sukaitęs, tad nusprendžiau nueit nusipraust iškart. Nežadu toks prakaituotas lipt į savo mašiną ir grįžt namo šlapęs, kaip šuva. Nusirengiau ir kai ką iškart sumečiau į savo tašę, ką reikia išskalbt, o tada pėdinau iki dušo kabinų.

Įsijungiau dušo srovę ir prausiausi, tad tai padėjo atsigaut kūnui po sunkios treniruotės. Dar išsiploviau plaukus, bet gaila, kad nepasiėmiau savo šampūno, tad teko plaut plaukus su kažkokiu užsilikusiu iš seniau. Išjungiau vandenį, o tada aplink savo liemenį užsirišau rankšluostį, ir ėjau atgal į persirengimo kambarį.