Rytoj atėjo tamsa (✔)

10

Herkus

– Žinau, kad nenori apie jį kalbėti, bet šį kartą nebegaliu laikyti liežuvio už dantų, – jausdamasis gan bjauriai, kad turėjau paliesti Upei nemalonią temą, aš pakilau iš lovos ir nužingsniavau link durų į vonios kambarį. – Pasipuošk – važiuosime pavakarieniauti. Tada ir pasikalbėsime.

– Bet... – jau norėjo man prieštarauti, tačiau greitai užtilo, kai mikliai nusirengiau visus drabužius ir juos įmetęs į skalbinių dėžę vonios kambario kampe grįžau į miegamąjį visiškai nuogas.

Jos žalios akys neramiai gėrė mano atvaizdą ir aš nesusilaikiau nenusišypsojęs. Mano tyroji, nekaltoji Upė. Mano nedrąsi, visiškai nieko apie tikrą aistrą ir meilę nenutuokusi moteris. Dabar jos paraudę žandai, godžios akys ir kiek praverta burna išdavė, kad norėtų, jog tiesiog prieičiau ir vėl pasinertume į tuos suaugusiųjų žaidimus, kurie jai akivaizdžiai patiko ne ką mažiau nei man. Kas galėjo pagalvoti, kad pati tyriausia gali būti ir pati karščiausia?

Žengiau prie kitų durų ir greitai jas pravėręs įžengiau į erdvią įeinamą drabužinę su daugybe įvairaus stiliaus drabužių, batų ir aksesuarų. Greitai pastvėręs juodus apatinius paslėpiau savo nuogumą, o tada ėmiau dairytis ką apsirengti. Neilgai trukęs jau vilkėjau prabangų juodą kostiumą, siūtą pagal specialų užsakymą, baltutėlius marškinius, kurių pirmą sagą palikau atsainiai prasegtą ir juodus batus. Ant riešo užsisegiau savo mėgiamiausią auksinį laikrodį ir apsisukęs išėjau iš drabužinės.

Grįžęs į miegamąjį neberadau Upės, o baltos vonios durys buvo uždarytos, tad supratau, jog ji būtent ten. Šyptelėjęs pastvėriau nuo naktinio staliuko savo telefoną, piniginę ir raktelius, o tada jau norėjau išeiti, bet grįžau į drabužinę ir įdėmiai nužvelgiau kairėje pusėje ant pakabų sukabintas sukneles.

Dalis jų buvo paprastos, vasarinės suknelės, atsivežtos pačios Upės, bet kabėjo ir kelios prabangesnės, kurias grįždamas atvežė Pavelas, kai paprašiau tokios paslaugos. Išrinkęs vieną iš tų suknelių grįžau į miegamąjį ir paguldžiau ją ant sujaukto mūsų meilės guolio. Tuomet šypsodamasis išėjau, palikdamas Upę ruoštis be mano akylo stebėjimo. Nužingsniavau šviesiai pilku koridoriumi link erdvios virtuvės ir atsisėdau prie marmurinio stalo, išsitraukdamas telefoną. Ketinau atlikti kelis darbo skambučius.

– Kur taip išsičiustei? – išgirdau smalsų balsą ir iš karto pasisukau jo link.

Mama stovėjo tarpduryje lengvai atsirėmusi į sieną. Sau įprastus dalykiškus kostiumėlius šį kartą buvo iškeitusi į ilgą gelsvą suknelę, kuri buvo aptempta iki liemens pabaigos, o sijonas laisvai krito iki pat žemės. Baltas nertas megztukas, kuris buvo atsegtas, pridengė nuogus mamos pečius. Dažniausiai visiškai palaidi šviesiai rudi plaukai šį kartą plaukų segėmis buvo kiek suvaržyti, nes priekinės sruogos prisegtos šonuose. Šitaip ji kiek labiau atidengė savo kadaise nudegintą veido dalį, tačiau puikiai žinojau, kad mama nesigėdijo savo išvaizdos ir seniai susitaikė tiek su išorės, tiek su vidaus randais.

– Vešiuosi Upę į pasimatymą, – pasakiau ir sulaukiau švelnios mamos šypsenos.

– Niekad nemaniau, kad tai pasakysiu, bet išsirinkai gerą merginą, – ji su sau būdinga gracija priėjo prie stalo ir uždėjo vieną ranką ant mano peties, o kita švelniai perbraukė man plaukus juos pataisydama. – Manau, tikrai galėtum būti laimingas, jei visko nesumausi.

– Neketinu nieko sumauti, – atsakiau ir įsikišau telefoną atgal į kišenę, nes tapo akivaizdu, kad skambučių taip ir nepavyks atlikti.

– Kartais net ir neplanuodamas pridarai įvairių kvailysčių, – priminė mama ir spustelėjusi mano petį atsitraukė. – Žinai, būna dienų, kai pagaunu save, jog stebiuosi kaip dar nenusisukai sprando ir vis dar esi gyvas ir sėkmingas verslininkas.