May's Match

Pirmas žaidimas

***
Naktį visi jau pamiršo kaip šuo užpuolė Erika, o poto dar keletas vaikinų kurie nesuspėjo pabėgti. Tik maža ir miela oficiantė be jokių pastangų atitraukė didelį šunį už apykaklės kadangi pavadėlis jau nepadėjo.

Marsas, Henris ir dar keletas vaikinų nuėjo pasivaikščioti nežiūrint į gilią, šaltą naktį, o aš norėjau likti numeryje. Reiktu išsimiegoti prieš rytdieną. Naktinių lampų šviesos sudarė komfortą.

-Ble..-atsisėdo Erikas ant lovos bei pasirąžė. Jo juodi džinsai buvo padengti skylėmis nuo įkandimų. Jis taip ir nepagydė žaizdą vaidindamas, jog neskauda.

-Aš juk nežinojau, kad šuo moka skaityti mano mintis ir turi užpulti būtent tave.
Jis tylėdamas žudė mane žvilgsniu. Atsidūsau ir neišlaokydamas nuėjau prie jo arčiau. Nuleidau žvilgsnį į nedidelę žaizdą.-Tu turi ją kažkaip pagyditi...gyslote pridėk.

-Žolę pridėt? Kokio b***o tu toks rūpestingas?

-Nu rytoj tu tiesiog neturi teisės šlubuoti. Pas mus žaidimas.-kažkaip įsižeidžiant ištariau ir jis tai puikiai pastebėjo.

-Aš panašus į tą kas pradės šlubuoti nuo šuniuko įkandžio?

Aš nusijuokiau bei prisiliečiau prie jo kojos. Jis nesitikėjo to bei atsidūso nuo skausmo, poto jis atstūmė mane.

-Tu net nuo lovos neatsistosi.-kažkodėl nusišypsojau. Nuo kada man suteikia malonumą matyti svetimą skausmą?

-Rodosi kai kas užsinorėjo vėl prisigerti toiletinio vandens?

-Rodosi kai kas nori vėl susitikti su mano šuniu.

-Jis ne tavo.

-Užtat šunelis Dexas mano bus! Man Sofia prižadėjo.-laimyngai ištariau.-aš jį nuo mažens išmokinsiu mano telefoną ant pakrovėjo statyti ir tave kandžioti.

-Kas per Sofia?-susidomindamas pakėlė antakį jis.

-Pamiršau, jog pas tave bloga atmintis ant merginų. Tai oficiante. Ji net norėjo su manim pasivaikščioti.-murmėjau sau kadangi pastebėjau, kad Erikas žiūrėjo visai ne į mano veidą. Ir kodėl aš nusiėmiau maikę? Žinojau juk, kad pusiau pideras šalia.

-Pirmosios pagalbos rinkinys yra?-staiga pakeitė jis tema.

-Aš mačiau pas Marsa. Jis bus nieko prieš.-išsiemiau dėžutę iš raudonos tašės su kažkokiais žurnalais bei priemonės veido priežiūrai. Aš kažkodėl nenustebau ir užsegiau taše toliau nuo nuodemės.

Erikas pasiemė rinkinį ir keistai pažiūrėjo į jį.
-Aš nemoku.-nusijuokė jis.

-...aš irgi.

-Tavo dėka pas mane keturios skylės nuo ilčių. Aš laukiu.

Nusikeikdamas atsisėdau ant jo lovos ir išverčiau visokie daktai iš rinkinio kurių pavadinimo aš nežinau.

-Tik be jokių gėjiškų veiksmų. Paprikinis balonėlis visada su manim.-perspėjau.-Taip...pradėkim nuo šito.-paėmiau keistas, aštrias žirkles.

-Mulkis.-atemė jis žirkles.

-Tada nuo šito.-išsitraukiau stiklainį su kažkokiu skysčiu.-Turbūt tai reikia priimti iš vidaus. Gerk.

-Pasi'googl'ink jau.-neišsilaikė tamsiaplaukis.

Praėjus porai minučių aš viską supratau nuostabaus interneto dėka bei pradėjau imtis už žaizdos.

-Ehm..-praryjau seiles pažiūrėdamas į jo džinsus.

-Juos reikia nusiimti.-nusijuokė jis suprasdamas ką norėjau pasakyti.