May's Match

Meilus veršelis žinda keletas spenelių

-Atleiskite, ponia, pas mus atsirado kai kurie nesutarimai. Aš kaip besilaikantis įstatymų, adekvatus, draugiškas, charizmatiškas ir gražus pilietis, prisistačiau jums, o jūs keistai sureagavote! Čia galiu tik aš keistai reaguoti. Mano vietą norite užimti, taip? Reputaciją mano sulaužyti norite?! Aš vat jaučiau, kad šeštoje palatoje bus arba gėjai arba įžuli moteris! Pas mane intuicija ant to gerai išvystita, sena išdykėlė!-pasigirdo Justo balsas iš viršaus.

Jis pravėrė duris įbėgdamas į palatą.

-Ne lemta tau, Luka.-judėjo Isaac. Aš suspaudžiau dantis, netikėtai prispaudžiau jo koją su kelėniu bei rankas prie grindų.

-Niekur tu neeisi kol aš nebaigsiu. Tai yra nepabaigsiu. Ble.-sušnypiau aš, o jis tik šyptelėjo.

Justas dar kelias minutes kažką aiškino vargšei moteriai.

-A...aš iškviesiu apsaugininką! Apsaugininke!-užrėkė ji kada tas idiotas kažkodėl pradėjo nusiiminėti nuo savęs kelnias.

-Atleiskite, jis atrodo pabėgo iš psichiatrijos ligoninės šalia. Tai rėtai vyksta...dar kartą atleiskite.-pastebėjom mes plonas kojas iš po lovos.

-Termometre, tu realiai gyvsidabrio prisigėrei? Kokia dar psichiatrinė?!-pasipiktino Justas.-Mano psichologas uždraudė man ten eiti, kvailute. Bei į visas kitas viešas vietas. Ir iš viso neleidžia į jo kabinetą užeiti...ir į jį...visą laiką nusišneka, kad jis kažkoks valytojas. Ach tie psichologai.

-Gal jis tikrai valytojas?!

-Ne, jo vardas Adrianas.

-Ir?

-Aš visada norėjau psichologo vardu Adrianas.
Justas taip ir nepaaiškino kodėl nusirenginėjo. Ir kada jis šoko ant lovos vos nesutraiškydamas mūsų, aš 100 kartų spėjau pasigailėti, jog kažkada susipažinau su šitu vaikinu bei dar užrašiau į komandą. Jau 3 metus man gadina gyvenimą.
-Tyliai! Aš girdėjau gėjišką kvėpavimą!-užšoko jis vėl ant lovos.

-Ką jis girdėjo?-sušnabždėjo Isaac.

-Tiesiog nekvėpuok.

-A-ne, tai buvo mano kvėpavimas. Ha, visada pamirštu.-pasitrynė jis ant girgždančio čiužynio. Nežinau ką jis ten pradėjo daryti, bet dvi moteriškos lities asmenys užtilo. Toliau moteris pasipiktinusiai aiktelėjo ir išėjo iš palatos.

-Termometre, nori prisijungti prie manęs? Dėl tokios merginos aš galiu uždaryti akis ant savo žydros širdelės.-murksėjo Justas.
Mergina nieko neatsakė lyg prarydama liežuvį ir išbėgo paskui moterį į koridorių. Čiužinys judėjo bei skaudžiai trynėsi į mano nugarą. Velnias, ką jis ten daro?! Nuo jo dažnai girdėjosi atsidusimas. Tiesiai virš mūsų galvų šitas mulkis pradėjo aimanuoti. Į palatą užėjo dar keletas žmonių. Tikiuosi tai apsaugininkai. Justas nežiūrint į tai pratęsė ramiai kažką daryti ant lovos.-O, December'i...tavęs kaip tik neužteko.-atsidūsdamas ištarė debilas.

-Justai, kam tu atidarei visų palatų duris?! Ir kokio tu...šitoje palatoje...-pasigirdo pasimetęs May balsas.

-Gal padėsi? Pas mane neišeina.-pertraukė jį šviesiaplaukis. Toliau jis dar kažką pasakė labai tyliai, bet aš neišgirdau.

Bei May, ble, priėjo prie lovos ir taip pat užlipo ant jos.

-Tai juk lengva, leisk man.

-K...-išsižiojo Isaac, bet aš uždariau jam burną delnu.

Pasijautė eilinis geležies smūgis į nugarą ir pasigirdo dėjavimas. Mano kantrybė neišlaikė.

-Neišeik kol nepasakysiu.-sušnabždėjau Isaac'ui.