7. (T)

148 12 0
                                    

Stefanas Perez.

- Trenerį jus negalit jai duoti tiek daug laisvu dienų. Mes tik nuo šiandien pradėjom treniruotis! - Vos Katerina dingo iškart ėjau kalbėtis su mokytojumi.
- Stefanai, žinai, kad ji turi ir kitą gyvenimą. Tad ji gaus tas laisvas dienas. - Atkirto jis.
- Bet...
- Jokių, bet pasakiau ir taškas. Dabar gali eiti.
Nieko nepasakes Saimonui apsisukau ir nuėjau.
Kažkokia nesąmonė, kaip jis jai leido. Juk jį dar naujokė. Žinoma reikėjo pripažinti, kad šiandien ji mane nustebino per treniruotes. Ji nebuvo lengvai gaunama mergina. Ir nežinia kodėl tokia mintis mane šiektiek pralinksmino.
Eidamas buvau toks susikaupęs į savo mintis, kad net nepastebėjau, kad jau gryžo Deividas.
- Sveikas, kodėl toks paniuręs? - susistabdydamas mane paklausė jis.
- Nieko. - suniurzgėjau aš nenorėdamas pasakoti, kas dedasi dabar su manimi.
- Čia dėl Katerinos? Ane? - perpratęs mane paklausė Deividas. Nieko neatsakiau.
- Aišku. Na, kaip tavo geriausias draugas galiu pasiuliti viena dalyką. - prakalbo jis - jeigu tu jau taip nenori su ja skirtis. Tai kodėl mums irgi nepaprašius kelių laisvų dienų, per jas galėtume pažiūrėti ką veikia Katerina ir Luanna. - pasakė jis.
Jau norėjau ginčytis, dėl Katerinos, bet pasiteiravau ko kito.
- O kokia tau nauda iš to?
- Šeip argi negalima patarti savo geriausiam draugui? - atsako.
Kažkas čia ne taip. Deividas niekada man nepadėdavo suvilioti merginų. Tai kodėl dabar turėtu. Nebent...
- O dieve... tau patinka Luanna?! - surėkiau supratęs.
- Kas tokia Luanna? Pff... nenusišnekėk. Is kur ištraukei? - sukynedamas rankas už nugaros paklausia šiektiek sunerimusiu balsu.
- Leisk paaiškinsiu. ... galėtume pažiūrėti ką veikia Katerina ir Luanna. - pasakau papreždamas tuos du žodžius.
- Nesąmonė... turbūt kaip visada bandai nukreipti tema nuo Katerinos. - teisinasi jisai.
Toks jo sutrikimas ir bandymas pakeisti tema tik įrodė mano teorija.
- Sveikinu, bičiulį. Pagaliau radai mergina kuri tau patinka. O aš jau buvau išsigandęs, kad daugiau niekada nieko nemylėsi... žinai po jos. - pasakau paskutinius žodžius prityldytu ir užjaučiančiu balsu.
Ištikruju Deividas turėjo vieną vienintelę mergina. Jinai nebuvo jo pora, bet jie vienas kitą taip mylėjo, kad galėjai drąsiai dėl to susimaišyti.
Jie neisiskyrė. Kažkas prieš metus su puse, Deividui ir Karolinai buvo patikėta užduotis, pietinėje mūsų karalystės pusėje surasti ir nužudyti kelis demonų mutantus.
Bet nuvykus į vietą pasirodė, kad ten buvo ne mutantai, bet tikrų tikriausi demonai. Jie atrodė kaip žmonės, bet buvo stipresnis, greitesnį ir žinoma protingi.
Kol abu pasiuntiniai tarėsi ką daryti, vienas iš demonų juos pastebėjo, pasislėpusius už medžių. Neturėdami kito pasirinkimo jiems teko kovoti.
Prieš Karolinai suduodant mirtina smugi demonas išsitraukė minimalų vos pastebima durkla ir dūrė iš visų lykysiu jėgų jei į gerklę.
Po to įvykio Deividas, buvo labai ilgai užsidaręs savyje. Tapo šiurkštus. Prireikė nemažai laiko kol aš padėjau jam atsistoti į vietą.
Dauguma galvoja, kad tokiam kaip aš niekas nerūpi išskyrus merginos. Bet jei labai klysta. Aš turiu jausmus, tiesiog nemėgstu jų iškelti į pavyršiu.
- Na, kad ir kaip ten bebūtų aš matau, kad tu tikrai susižavėjai Katerina. Tad leidžiu tau pasirinkti ar einam tartis su mokytoju ar toliau nieko nedarom?- pasiteirauja turbūt paskutinį kartą.
- Pirma - aš noriu stebėti Katerina, kad sužinočiau jos silpnąsias vietas. O antra - Einam pas trenerį. - išdėstau aš ir patraukiame vėl atgal į salę.
Mokytoja buvo sunkiau įkalbėti, bet po kelių valandų prašymu ir įtikinėjimų, ginčą laimėjom mes.
Laimingas nuėjau į savo kambarį ir persirengęs krytau į savo dvygule lova. Mano kambarys beveik nieko nesiskyrė nuo kitų čia esančius. Tos pačios juodos murmurinės grindis ir tamsiai mėlynos sienos, tada spinta, kilimas, veidrodis ir viena siena beveik pilnai apkabinta kardais ir ginklais.
Negalėjau niekaip užmigti, nes į galvą vien lindo klausimai. Ką Katerina veikia kitame pasaulyje? Įdomu ar ji turi vaikiną?...
Nusistebėjau, kad paskutinis klausimas mane kiek nuliūdino... o, jei ji tikrai turi vaikiną, ką tada aš darysiu?
Papurtes galva išvariau tokias mintis ir toliau sau planavau rytojaus dieną.
Taip ir užmigau galvodamas apie ją.

Išrinktoji (Taisoma)Où les histoires vivent. Découvrez maintenant