" - Rimtai? Demonų mutants. Durniau negalėjai sugalvoti. Manes ką tik vos nenužudė, o tu sakai, kad čia buvo kaip ir demonas? Ką dar pasakysi, kad esi iš kokios paranormalios visatos?
Jis tik nusišypsojo ir palinksėjo. O mano protas visai pakva...
Vos įžengus pro duris nuėjau prie savo draugų kurie labai įtemptai, kažko klausėsi. - Taigi šiandien bus varžybos su kitomis grupėmis. Turit pasistenkti laimėti. - išgirstu priartėjus prie jų. - Taip pat turit susigalvoti savo grupės pavadinimą, šitas pavadinimas bus galutinis, jo keisti negalėsit ir taip pat susigalvojo savo komandos šūkį. - praneša mums treneris.- O dabar turit pilna valanda viskam pasiruošti. - ir išeina pro duris. - Amm... galit paaiškint? - paklausiu. - Ilga versija ar trumpa? - pasiteirauja Deividas. - Trumpa. - atsakau. - Gerai, pameni kada mus paskyrė į grupės? - pasiteirauja jis, o aš tik palinksiu. - Tai va, per tą, kaip ir ceremonija buvo pasakyta, kad kas mėnesį bus kažkokios užduotys visoms grupėms. - Tai? - Vėl klasusiu aš, nepagaudama esmės. - Tai... šiandien ir bus tas patikrinimas. - pabaige savo mintį jis. - Aišku. - tepasakau. - Tai koks mūsų pavadinimas? - priduriu. - Dabar ir galvojam. - atsako Luanna. - Turit kokiu nors minčių? - klausia Deividas. - Gal ,,griausmingieji"? - pasiūlo Luuana. - Ne reikia kažkokio kitokio.- atkerta. - Stefanai, gal tu turi kokiu nors pasiūlymų? - paklausia Deividas. - Ne neturiu. - atsako jis sušnabždėdamas ir vėl pasinerdamas į savo mintis. - Kas jam? - pasiteirauju tyliai. - Neįsivaizduoji. - atsako Deividas sumeluodmas. Ištikruju kadangi Stefanas su Deividu yra vos ne geriausi draugai jie žino vienas apie kitą viską. Buvo galima suprasti, kad Deividas meluoja arba kažko nedasako. Bet kadangi tai nemano reikalai nusprendžiu nesikišti. - O kaip...,, Nenugalimieji"? - pasiteirauju pakeisdama tema. - O šūkis galėtų būti, kad ,,Po vieną mes esame stiprus, bet kartu esam nenugalimi". - Man patinka. - pagiria Luanna. - Man irgi. - paantrina Deividas. Atsisukau į Stefana laukdama jo nuomonės. Bet jis tiesiog sėdėjo susikuprines ir kažką maige tarp pirštų. Gal jam depresija? Ištikruju dabar man šiektiek jo pagailo. Bet tol kol jis kai ko nepadarys aš jam tikrai nenusileisiu. - Taigi reiškias tada jau nusprendėm. O dabar einam treniruotis. - pasakau linksmų balsu. - Katerina, o tu negalėtum tiesiog atleisti Steefanui? - pasiteirauja manęs Deividas pašnibžom. - Jis turi kai ką padaryti, tada atleisiu. - atkertu. - Gal bent užuomena gali duoti? - Laimėti. - tepasakau ir nueinu į kitą salės kampą kur jau treniruojasi Luuana. Po dvidešimties minučių grižta treneris. - Kaip sekasi? Ar sugalvojot viską? - pasiteirauja jis. - Taip mes vadinames ,, Nenugalimieji ", o šukys yra ,, Po viena esame stiprus, bet kartu esame nenugalimi" - išdiktuoja viską Luanna. - Šaunu! Gražiai skamba. - pagiria mokytojas. - Atėjau čia dėl to, nes atnešiau jums aprangas. Jūsų spalva bus šviesiai mėlyna. - Apranga? - pasitikslinu. - Taip. - patvirtina jis ir pradeda dalinti aprangas. - Merginos einat į ta persirengimo kambariuką. - priduria jis parodydamas į baltas duris, kur yra moterų persirengimo kabinos. - Gerai. - atsakau ir kartu su savimi nusitempiu Luanna į kambariuka. Persirengimo kambaryje jau buvo kelios merginos taip pat ten galėjai rasti kelias kabinas su dušais, tuoletais ir spintelėmis daiktams susidėti. Sienos buvo padengtos pilkšva spalva, o grindis kaip ir visur būvo iš marmūro. Apranga buvo sudaryta iš juodų kelnių, trumpom rankovėm maikutės, odinių batų ir švarkelio. Visa apranga yra juodos spalvos, tik ant švarkelio ėjo viena, žydra, stora lynija. Pažiurejus į apranga galėjau suprasti, kad medžiaga nebus labai maloni, bet mano nuostabai ji buvo švelni lyg pūkas ir medžiagą visiškai nevaržė judesių. Apdaras puikiai man tiko ir tobulai prigludo prie mano kuno. Batai irgi buvo lengi. Apsirengusi, susiryšau plaukus į arklio uodega ir pirmoji patraukiau atgal į salę.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
(Čia kaip atrodo jos apranga)
Man niekada nereikėjo daug laiko kažkam susiruošti, tad lengvai visur suspėdavau. Įžengus į salę pamačiau pusnuogius vaikinus. Keli mane pastebėja pradėjo specialei lėčiau renktis, taip bandydami pasirodyti. Apžiūrėjus kiekvieną iš jų patraukiau, prie suoliukų, ir atsisėdu. Jaučiau kaip kiti vaikinai nužiurinėja manę, nes šis drabužys labai gerai prigludo ir išriškino mano kai kurias kūno linijas, bet į tai stengiausi nekreipti dėmesio. Jau buvau pripratusi prie nužiurinėjimo ir man skyriamo dėl to dėmesio. Po kelių minučių pradėjo rinktis daugiau merginų, dėl to nebuvau viena. - Aš taip jaudinuosi. - pasakė staiga prie manęs atsiradusi Luanna. - Aš kažkaip nelabai. - atsakau grinu griniausia tiesą. - Bet ar tau neįdomu kaip ten viskas bus? - Atvirai įdomu, bet dėl to nesijaudinu. - astakau jai. - Taigi sveiki visi susirinke! Šiendien bus jūsų patikrinimas. Dabar visi susiraskite savo grupės narius. - išgirstu kalbant vyrą. Nieko nelaukdama pačiumpu Luuana už rankos ir pradedu jieskoti vaikinų. - Ir kur po galais pasidėjo tie idiotai? - paklsiu garsiai. - Mes čia. - išgirstu linksma Deivido balsą, o netrukus ir pamatau ji artėjantį kartu su Stefanu prie mūsų. - Gal man pradėti vadinti jus idiotais? Nes matau taip greičiau reguojat. - pasišaipau aš. - Kaip nori. - atsako šį karta Stefanas. - Taigi, o dabar sekit paskui savo mokytojus. - Vėl prakalba vyras. Staiga prie mūsų atsiradęs treneris parodo sekti paskui jį. - Tai kur mes keliaujame? - pasiteirauju trenerio. - Jus visi eisit laukan. O daugiau nieko nesakysiu. - atsako jis man. Po kelių minučių, staiga sustojom. Apsidairiusi pamačiau prieš save juodas, metalines duris. - Perėję šitas duris turėsit suktis patys iš padėties į kurią pateksit. Mokytojai padės tik tada kai bus mirtinas atvejis. Visi supratot?! - Vėl prašneka vyras. Niekas nieko neatsakė, tik palinksėjo. - Gerai tada pradėkime. - pasako jis ir atidaro duris. - Nepasimetam, vieni nuo kitų. - sušnabždu. Praėja duris, akis pasitinka sugriuve pastatai ir visiškai nuniokotas miestas. Netikėtai mūsų ausis pasiekia garsiai užsidarančiu duru garsas. Visi pradėjom tirineti aplinka. Jaučiau, kad kažkas touj įvyks ir tai tikrai nebus geras dalykas tad nusprendžiau nestoviniuoti vietoje. - Dabar visi einam į dėsnia puse. Nei vienas nuo kito neatsilikite. Gerai? - prabilau savo grupei, o jie tik palinksėjo. Pasisuke pradėjom judėti, bet net nenuėjus kelių metrų išgirdau slyksčiai, klykiančius balsus.
Taigi atsiprašau už tokią trumpa dalį. Taip pat noriu labai padekoti tiems kurie skaito. Ačiū už vote. ❤️ Ir taip pat labai ačiū _BORN_AS_AN_ANGEL_.
