Išlipome iš lėktuvo ir mus iškart pasitiko šiltas rudens vėjelis. Čia visai kitoks klimatas nei Londone, tai puikiai jaučiasi. Niekad nebuvau drėgmės ar lietaus mėgėja, bet taip jau atsitiko, kad gyvenu Londone, kur lietus - dažnas svečias.
Su Zayn įlipome į juodo, prabangaus automobilio galą, o priekyje patogiai įsitaisęs sėdėjo vairuotojas. Šįsyk man į vaizdus užlango žiūrėti buvo dar įdomiau, nes jie nauji, akyse neregėti. Namai visai kitokio dizaino, žmonės čia atrodo kur kas linksmesni, lyg spinduliuotų laime kitiems. Atrodo bestebint atjungiau visas blogas emocijas ir prisiminimus, vėl pasijutau laiminga. Bent trumpam jaučiausi gerai.
Privažiavome didžiulius vartus. Nesumeluosiu pasakydama, jog tokius mačiau tik filmuose. Net Londone turtuoliai tokių neturi. Vartams atsiverus pradėjome riedėti akmenimis grįstu taku. Aplink kelią augo vienas už kitą didesnis medis. Mano akys išsipūtė kai prieš akis iškilo didžiulis namas, greičiau dvaras ar rūmai. Viskas taip prabangiai atrodo! Zayn tikriausiai tai niekis, man kaip prasčiokei čia lyg pasakų šalis.
-Nusprendžiau, kad čia bus geriau nei viešbutyje. Žinoma jeigu tu nieko prieš,- lūpų kampučiu šypteldamas tarė Zayn.
-Žinoma ne. Jaučiuosi kaip kokia princesė grįžusi į pilį,- kupinu džiaugsmo balsu atsakiau.
-Džiaugiuosi, kad tau patinka, princese,- sukikeno jis, priversdamas mane nurausti. Manęs niekas nėra taip vadinęs...
Man patinka šitoks Zayn. Tas kuris paguodžia, elgiasi neagresyviai ir yra linksmas.
Išsiropštėme iš automobilio ir artinomės prie didelių, medinių durų. Net nespėjus įeiti, jos atsidarė ir prie jų stovėjo penktą dešimtį einanti moteriškė. Jos veidas švelnių bruožų, akys smaragdinės spalvos, o kaštoninės plaukų sruogelės dailiai ilsisi ant jos pečių.
Pamačius Zayn jos veide šmėsteli milžiniška šypsena. Jiedu apsikabina, o aš kaip medis lieku stovėti nuošalėje. Po akimirkos moteris žvelgė į mane ir prisistatė:
-Labas, aš Alina.
-Sveiki, aš Lora,- spustelėdama ranką atsakiau.
Štai taip pokalbis ir baigėsi. Įžengėme kartu vidun ir negaliu pasakyti ar buvau priblokšta. Taip, viskas pasakiškai gražu, bet to ir tikėjausi.
Laiptais pakilome į antrą aukštą, Zy parodė man mano kambarį ir pats pasišalino link savojo. Atvėriau duris ir buvau patenkinta vaizdu. Didžiulis langas, pro kurį skverbėsi šilti saulės spinduliai, kambaryje netrūko gėlių, kas tik suteikė jaukumo.
Apsižvalgiusi nusprendžiau nueiti apačion. Manau galiu tai padaryti, tiesa? Tikriausiai taip... Nedrąsiai pradėjau žingsniuoti laiptais.
-Bu,- prie pat manęs kažkas pasakė, šoktelėjau iš išgąsčio ir užkliuvusi už laiptų, nusiridenau jais.
Skausmas nudiegė mano kūną, bet jis nebuvo labai didelis. Susitrenkiau ir tiek. Prie manęs lyg žaibas prilėkė juodaplaukis ir nuotakos stiliumi paėmęs mane nunešė į svetainę. Atsargiai ir lėtai buvau paguldyta ant baltos odinės sofos.
-Atleisk, Lora, nemaniau, kad tu taip išsigąsi,- atsiprašinėjo Zayn.
-Viskas gerai, pasitaiko.
-Nori pasakyti dažnai krenti nuo laiptų?- mėgindamas mane pralinksminti tarė Zayn. Na, tai suveikė.
Svetainėje pasklido tikras ir nuoširdus mano juokas.
-Man smagu matyti tave besijuokiant,- kiek surimtėjęs tarė vaikinas.
Nežinojau ką atsakyti. Tiesiog sėdėjau ir nejudėjau. Mano žvilgsnis skenavo visą Zayn kūną. Kiekvieną lopinėlį. Būdamas piktas jis simpatiškas vaikinas, bet vyraujant jo gerai nuotaikai, jis atrodo dar geriau.
-Kitą kartą kai mane nužiūrinėsi, Lora, nedaryk to taip akivaizdžiai,- tada visoje patalpoje girdėjosi tik mūsų skleidžiamas juokas.- Gerai, užteks čia linksmintis. Eik į savo kambarį, ten rasi rūbų, persirenk ir važiuosime apžiūrinėti Paryžiaus,- energingai tarė vaikinas.
Nieko nelaukdama nustriksėjau atgal į savo kambarį. Atvėrusi spintą radau labai daug rūbų. Žinoma daugelis jų buvo vulgarūs, bet pakenčiamai. Užsidėjau juodus džinsus, dryžuotus marškinėlius ir juodus batus. Baigusi visą ruošimosi procesą, nuėjau prie lauko durų. Pasirodo jos gan sunkios. Šiaip ne taip atvėrusi jas nuskubėjau prie mašinos, kur manęs jau laukė Zayn ir vairuotojas.
Kelionė link miesto nebuvo labai ilga. Atvykome į kavinukę, kurioje pasak Zayn yra patys skaniausi kruasanai. Greit įsitikinsime. Po maždaug dešimties minučių ant mūsų stalo jau stovėjo nemenki kavos puodeliai, o šalia jų abiems po du sviestinius kruasanus. Jie dar buvo šilti, saulės šviesoje matėsi mažyčiai garai kylantys iš jų.
-Tu teisus, tai patys skaniausi kruasanai kuriuos tik esu valgiusi!- apsilaižydama lūpas tariau.
-Princese, aš visada teisus,-toliau krimsdamas kruasaną atsakė Zayn.
Šis jo kreipinys į mane, suvirpino mano širdį. Tai taip mielai skamba iš jo lūpų, jog atrodo greit išsilydysiu.
Po kavinės nusprendėme tiesiog pasivaikščioti po miestą. Vaikščiojau ir kalbėjau su Zayn lyg su paprastu žmogumi, vaikinu su kuriuo atvykau atostogų į Paryžių. Deja viskas yra kur kas sudėtingiau. Tai mano pagrobėjas, kuris man nori parodyti pasaulį prieš sugriaunant man gyvenimą.
-Zayn, o kodėl tu tai darai su merginomis?- šis klausimas neturėjo išsprūsti iš mano burnos.
-Neturėtum manęs klausinėti tokių klausimų, princese,- labai švelniai, be jokio pykčio tarė jis.
-Pasipasakok man, tau bus geriau ir aš patenkinsiu savo smalsumą,- sukikenau priversdama ir Zayn veide atsirasti šypsenai.
-Taip jau nutiko, kad paauglystėje susidėjau ne su tinkamais asmenimis. Iš pradžių atlikinėdavau menkus darbus, kaip vagystės ir panašiai. Viskas augo ir galų gale štai kuo aš virtau. Visi tie žmonės kuriems dirbau dabar dirba man, esu labai garsus tamsiajame pasaulyje. Dirbti su merginomis pradėjau visai neseniai, kai vieno mano draugo mergina išdavė jį su kitu. Abudu nusprendėme, kad ją reikėtų pamokyti. Taip visa ši idėja ir kilo. Rita yra viena iš seniausių darbuotojų. Ji jau kaip ir yra įgavusi mūsų pasitikėjimą. Jei būsi gera ir paklusni ir tau vėliau taip bus.
-Nėra jokios galimybės ištrūkti iš tavo gniaužtų?- viltingai paklausiau jo.
-Suprask mane... Aš negaliu rizikuoti ir tave paleisti.
-Jeigu ir prižadėčiau neprasitarti vis vien to nedarytum, tiesa?
-Esmė tame, kad aš tavimi tikiu, bet rizikuoti vėl gi negaliu.
-Malonu girdėti, kad bent jau tiki manimi,- tyliai, bet jam girdimai sušnabždėjau.
Nieko nesupratau kai Zayn tiesiog nustojo ėjęs. Atsisukome vienas į kitą. Jo šokoladinės akys žvelgė į manąsias ir atrodo viskas kas sukosi aplink mus sustoja. Jis lėtai prisilenkęs prie mane veido, ranka kilstelėjo mano smakrą ir sujungė mūsų lūpas. TAI MANO PIRMAS BUČINYS. Ir dar su pagrobėju!!! Kaip pirmas, manau buvo ne toks jau ir prastas... Tikiuosi.
Nežinojau ką po viso šito daryti. Tikriausiai jam tai visiškai nieko nereiškia, na, o man tai reiškia net gi labai daug.
*Vėl atleiskit už klaidas jei tokių yra:D Ačiū, kad skaitot!❤
