Laukiau ar nelaukiau, vakaras vis vien atėjo. Apsivilkusi švarkelį, palikau kambaryje sėdinčias merginas ir išėjau. Peržengus viešbučio durų slenkstį, vėjas pradėjo nepaliaujamai pūsti taip suveldamas mano neseniai iššukuotus plaukus. Mano nelaimei nepasiėmiau nieko išskyrus telefoną ir pinigų. Kodėl mane taip neramina mano išvaizda? Zayn yra matęs mane baisiausiose situacijose, todėl išsitaršę plaukai jo tikrai neišgąsdins.
Lėtai priartėjau prie vietos kurioje susitarėme susitikti, bet jo nė su žiburiu nerasi. Pradėjau trinti delnus, taip juos šildydama, nes lauke tikrai ganėtinai atvėso. Krūptelėjau kai žmogus atsistojęs už manęs uždengė man akis. Iškart supratau, kad tai Zayn, nes jo gaivūs kvepalai palietė mano nosį vos tik jis prisiartino.
-Atleisk, kad vėluoju,- kai atsisukau į jį tarė juodaplaukis.
-Viskas gerai,- atsakiau žvelgdama tiesiai į jo žėrinčias akis.
-Ką norėtum nuveikti? Neįsivaizduoju kur galėčiau tave nusivesti...
-Rimtai, Zayn? Mes New Yorke ir tu negali sugalvoti vietos kurioje praleistume laiką?
-Žinai, kad nesu labai kūrybingas,-nudelbęs žvilgsnį į šaligatvio grindinį, burbtelėjau.
-Meluoji pats sau! Kaip spontaniška kelionė į Paryžių?
-Tada viskas buvo kitaip. Gerai, eime,-tai taręs nusitempė mane link didžiulio juodo džipo.
Jame vyravo Zayn kvepalų aromatas, kuris mane kaip ir kiekvienąsyk užhipnotizuodavo.
-Nepyksi jei pirma užsuksime iki mano įmonės?- pasiteiravo į kelią susitelkęs juodaplaukis.
-Ne, viskas gerai,- nieko negalvodama atsakiau ir tuomet klausimas šovė į galvą,- Dabar jau vėlyvas vakaras, kodėl tau reikia ten?
-Norint pasiekti gerų rezultatų reikia dirbti nesvarbu kiek valandų ir kuri savaitės diena,- pasipūtėliškai išsišiepdamas atsakė.
-Taip, taip...- suburbėjau ir žvalgiausi pro langą.
Dauguma žmonių išsiblaškę skuba ir nesuvokia kaip jiems pasisekė gyvenant šiame mieste. Naktimis čia nuostabu. Įvairiose šviesose spinduliuojantys pastatai, lengvas šurmulys kuris prikelia iš užsisvajojimų. Lygiai taip pat kaip ir dabar. Atsikvošėjau išgirdusi mašinų pypsenimus. Eismas čia nėra pats geriausias, bet tai negadina fakto: New Yorkas svajonių miestas.
-Eisi su manimi ar palauksi?- paklausė Zy kai džipas sustojo prie didžiulės jo valdomos įmonės.
-Ten daug žmonių?- susiraukusi pasiteiravau ir meldžiau išgirsti neigiamą atsakymą. Žinoma noriu pabūvoti Malik firmoje. Retam tai pavyksta.
-Manau dabar jų turėtų būti ganėtinai mažai,- atsakė išmesdamas savo pasakišką šypseną.
-Tuomet su malonumu eisiu kartu,- tariau išlipdama iš automobilio.
Einant link pagrindinių durų, Zayn sunėrė mudviejų pirštus. Šyptelėjau pati sau, nes vis negaliu priprasti prie minties, kad jis šalia manęs.
Gavau keistų žvilgsnių iš apsauginių, bet to labai nesureikšmindama toliau žingsniavau vidun. Čia viskas begalo modernu. Šaltos spalvos priminė Zayn tvirtą charakterį. Čia dirbančios damos pasitempusios, bet nesunku pamatyti kaip jos pasimeta išvydusios savo bosą.
-Būtų juokinga jei sakytum, kad nemiegojai su kuria nors iš savo darbuotojų,- per juoką sušnabždėjau jam į ausį.
-Miegojau,- rinta veido išraiška atsakė, o mano linksmumas išgaravo,- Tu negali ant manęs dėl to pykti. Susitikinėjai su Evan.
Neatsakiau tik laukiau kol liftas pakils į reikiamą aukštą. Nenoriu pyktis su juo.
-Nebūk užsiraukusi. Tuomet buvau laisvas, o artumo man taip pat reikėjo. Juolab jei miegojau su jomis, nereiškia, kad jaučiau joms kažką. Vienos nakties nuotykiai ir tiek,- tarė kai išlindome į aukštą kuriame sukiojosi manekenės.
Neabejotinai jis čia ir dirba. Visos išvydusios jį nušvinta, o tuo tarpu aš lieku apsvaidyta piktais žvilgsniais. Gerai tai, jog čia yra ir keli vaikinai kurie nudžiugę pamatyti naują merginą.
-Džordžai, žvilgsnis į dokumentus, o ne į merginą,- piktai įsakė Zayn, o vaikinukas kaip paklusnus šuniukas nusuko žvilgsnį.
-Zayn, neprivalai būti toks atšiaurus savo darbuotojams.
-Jis tave nužiūrinėjo. Bent darytų tai, kai nesu šalia tavęs...
-O ką man besakyti apie šias manekenes?
-Tau nereikėtų dėl jų jaudintis,- krizendamas tarė.
-Taip, kurgi ne.
-Nustokime rietis...- tarė apsikabindamas mane iš nugaros per liemenį.
***
-Ačiū, kad sutikai susitikti. Kitą kartą pasimatysime Bradforde,- paskutinį kartą apkabindamas mane tarė juodaplaukis.
-Pasistenk grįžti kuo greičiau,- stipriau apglėbiau vaikiną.
-Pasistengsiu, o tu visuomet gali man skambinti ar rašyti. Kada tik reiks ir nesvarbu kiek bebūtų valandų,- kilsteldamas mabo smakrą ir žvelgdamas į mano akis išdėstė.
-Nenoriu tau įkyrėti,- burbtelėjau.
-Nekalbėk nesąmonių, taip niekad neįvyks,- subarė mane.
-Tiesiog pasistenk grįžti kuo ankščiau,- pasislėpdama jo glėby tariau.
-Žinoma,- pabučiuodamas mano viršugalvy paleido mane ir įsėdęs į savo prabangią mašiną, dingo už milžiniškų New Yorko namų.
Sugėlė širdį kai supratau, kad išvysiu jį geriausiu atveju už keturių dienų...
***
Namai namučiai. Kaip sakoma visur gerai, bet namuose - geriausia. Pagaliau Malik namus galiu vadinti savais, nes po šitiek laiko tikrai pripratau čia gyventi.
-Kaip kelionė?- besisukiodama virtuvėje pasiteiravo Trisha manęs.
-Tiesą sakant gerai. Sutikau Zayn...- leptelėjau.
-Tikrai? Kaip jis? Kaip sekasi jo verslas?- užplūdo klausimų banga.
-Jam sekasi tikrai gerai ir reikalai su verslu vystosi sklandžiai.
-Džiugu tuomet... Pastaruoju metu retai susiskambiname. Vis paskambinus įsijungia balso paštas, o perskambinti neperskambina...- nusivylusi tarė moteriškė.
-Jis man sakė, kad artimiausiu metu planuoja aplankyti Bradfordą,- mėgindama pradžiuginti ją pasakiau ir jos veide kaip man išdygo šypsena kuri užkrėtė net mane.
*Vajeeei vargais negalais parašiau ir prašau nors ir trumputė, bet vis šis tas. Nekeliu nes paskutinėm vasaros dienom tikrai nesnaudžiu, turiu daug veiklos, bet šiandien nutariau prisėsti ir kažką parašyti. Dar kartą ačiū už 1k jūs nuostabios!❤
