Ryte pabudau dėl per didelio karščio, kuris dabar yra užpuolęs visą mano kūną. Sunkiai pramerkiau sukibusias akis ir išvydau šių kančių kaltininką. Jo nuostabių akių negalėjau pamatyti, nes jos uždengtos ilgomis, vešliomis blakstienomis. Nemanau, kad pasaulyje yra mergina, kuri atsispirtų tokiam grožiui... Tikrai.
-Labas rytas,- kaip ir visada ryte, kimus jo balsas mane truputėlį išgąsdino, dėl ko krustelėjau, o vaikinas pajautęs tai sukikeno vis dar neatmerkdamas akių.
-Labas.
-Galėčiau priprasti prie tokių rytų,- pramerkęs savo dailias akis, meiliai tarė.
-Zayn, kad ir kaip gerai man yra čia lovoje su tavimi, mane spaudžia reikalas,- prikandusi lūpą pasakiau ir tuomet vaikinas nenoromis atsitraukė nuo manęs, duodamas kelią lėkti į tualetą.
Atlikusi gamtinius reikalus grįžau į kambarį, bet Zayn jame nebebuvo nė kvapo. Nuotaika šiek tiek apniuko... Visgi kaip tobulas rytas greit baigėsi. Nuvijusi slogią nuotaiką nupėdinau į savo kambarį. Ranka lietė rankeną, bet mane sustabdė balsas už nugaros. Mažiausiai man reikia dramų.
-Kaip matau kažkam buvo gera naktelė,- nužvelgdama mane nuo galvos iki kojų kandžiai tarė Rita.
-Galvok ką kalbi,- piktai dėbtelėjau ir lenkiausi daryti durų, bet Rita stovinti už manęs, stipriai timptelėjo už plaukų ir aš neatlaikiusi kritau ant grindų.
Atsigavusi pakilau nuo žemės ir pakartojau jos veiksmą. Dabar jau Rita raitėsi ant žemės, o aš apžergusi ją, nagais pradėjau braižyti jos veidą. Iš kur pas mane tiek įniršio? Nereikėjo jai manęs užkliūti.
Vėliau aš buvau po jos ir mergina delnais trankė mano veidą. Žinoma aš neketinau pasiduoti, todėl kiek pajėgė mano trumpos rankos, dariau tą patį ką ir ji. Užsimerkiau pamačiusi labai aukštai iškeltą jos ranką. Sukandusi dantis laukiau parskrendančio smūgio, bet vietoje jo, pajutau palengvėjimą. Po truputį atmerkiau akis ir pamačiau Rio laikantį Ritą. Atsistojo ir nusivaliusi dulkes nuo savęs įžengiau į savo kambarį. Pasiėmiau naujus rūbus, nužingsniavau į vonią. Po tokios įnirtingos kovos derėtų išsimaudyti. Atlikusi viską kas priklauso, priėjau prie veidrodžio. Aiktelėjau išvydusi savo veidą. Toks vaizdas, jog tai padarė ne mergina, o kokia nors pantera.
Baigusi tvarkyti žaizdeles, nutariau nusileisti į apačią, nes seniai ką nors valgomo burnoje turėjau. Besileidžiant girdėjau piktus balsus, kurie šiek tiek mane neramino, bet ignoruodama juos nuėjau virtuvės pusėn. Tik man ten pasirodžius, visų žvilgsniai susmigo į mane. Pažvelgiau į kupinas pykčio Zayn akis ir jos nežadėjo nieko gero. Vaikinas dideliais žingsniais prisiartino prie manęs ir užsimojęs trenkė antausį. Skruostas pradėjo degti ir tvinkčioti iš skausmo. Susiėmiau ir niekingai atsisukau į vaikiną.
-Ką šikart aš tau padariau?- spjaute išspjoviau žodžius.
-Kodėl keli dramas? Kokiu tikslu užsipuolei Ritą? Man taip nepatinka visos jūsų merginų dramos...- piktai atsakė, o iš mano burnos pasklido garsus pyktybinis juokas.
-Manai aš pirma prie jos lindau? Žinoma, Zayn, tikėk viskuom ką ji sako ir verčiau išsiaiškinęs su manimi, pulk mane mušti!- surėkiau į veidą ir tekinomis grįžau į savo kambarį.
Susigūžiau lovoje ir leidau ašaroms birti ant tamsiai pilkos pagalvės. Kai jau maniau smurtas, tiek psichologinis, tiek fizinis - baigėsi, viskas vėl pasikartoja. Tikėjausi, kad Zy taisosi ir nebekartos tų pačių praeities klaidų. Bet žinote kas skaudžiausia? Tai tikrai ne smūgis... Tai yra tai, kad Zayn patikėjo ja, kai tuo tarpu manęs net neišklausė. Viskas aišku kiek aš jam rūpiu.
-Lora, galiu užeiti?- tyliai pabarbenęs į duris paklausė Zayn.
-Ne,- griežtai atsakiau ir bandžiau sulaikyyi kūkčiojimą, bet su šiomis pastangomis jis iš mano lūpų išėjo tik garsiau.
Kaip supratau jis neketino manęs klausyti ir įžengė vidun. Nusikaltusiom, liūdnom akim pažvelgė į mane ir prisiartino prie lovos. Jam artinantis, pasitraukiau į šalį.
-Tau nereikia manęs bijoti,- atsitraukęs burbtelėjo.
-Taip, man reikia tavęs bijoti,- ašarotom akim atsisukau į jį, o vaikinas tik panarinęs galvą sėdi ir žiūri į žemę.
-Atleisk man... Tiesiog neapkenčiu dramų. Susinervinau ir pradėjau daryti tai ką visada darau.
-Tavo smūgis ne toks skaudus. Kur kas skausmingiau kai tavęs net nesistengia išklausyti.
-Aš tikrai labai apgailestauju Lora, tai tikrai nepasikartos.
-Neatsiprašinėk ir geriau palik mane vieną.
-Tik su sąlyga, jog apsvarstysi mano atsiprašymą.
-Gerai, tiesiog dink iš akių.
Tada jis dingo už durų ir aš vėl likau viena savo kambaryje. Mano viduje sumaištis... Kai viskas pasitaiso, kažkas būtinai turi tai sugriauti.
*Vakaras
Pabudau iš pietų miego. Gerai bent tai, kad gerai išsimiegojau. Galbūt dabar nueiti užkąsti? Manau pabandysiu, nes mirštu kaip noriu. Tipsendama link virtuvės meldžiau, kad nieko ten nebūtų. Kaip suprantu Dievas nenori mano maldų išgirsti. Čia sėdi visas būrys, lygiai toks pats kaip ir aną vakarą. Viskas būtų buvę pakenčiama jei ne ta blondinė sėdinti su jais. Ir dar šalia Zayn! Rita jam melavo, iškėlė dramą ir sėdi čia lyg niekur nieko, o aš būdama nekalta, gavau antausį. Nenoriu kelti daugiau pykčių, todėl ignoruosiu juos.
Pasisveikinau su visais ir atsisėdau į laisvą vietą. Zy nesivargindamas kalbėjo su Rita, lyg niekur nieko.
-Lora, vyksi rytoj su mumis į sodybą?- flirtuojančiai pasiteiravo Harry.
-Nemanau,- kukliai šyptelėjus atsakiau.
-Neigiamas atsakymas nepriimamas,- mirktelėjo garbanius.
Jaučiau, jog Zayn visą šį pokalbį stebi. Keisčiausia tai, kad jis neįsikišo, bet geriau pamąsčius, kodėl turėtų?
Paplepėjus visiems prie stalo, pavalgius, nupėdinau miegoti. Jaučiuosi išsekusi, nors prieš porą valandų saldžiai miegojau.
Jau apsivilkusi naktinius, atsipraususi, atsiguliau į minkštus patalus. Užmerkiau akis ir stengiausi apie nieko blogo negalvoti. Kaip norėčiau išvalyti visas blogybes iš savo galvos...
Buvau beveik užmieganti kol mano ausų nepasiekė garsios aimanos, kurias nesunkiai galiu atspėti kas skleidžia... Rita. Ir faktas, kad šių bjaurių garsų kaltininkas Zayn Malik.
Galiu pripažinti, kad Paryžiuje buvau pametusi galvą dėl jo, bet grįžusi čia būtent to ir tikėjausi. Todėl dabar man nėra tiek skaudu. Žinoma, maudžia širdį, bet gerai, kad neįsimylėjau jo visiškai...
*Gerai ir vėl sorry už klaidas! Kol neturiu kompo, turėsit mėgautis tokiom nelabai įdomiom dalim:(
