Šešiolikta dalis

1.4K 89 2
                                    

Louis*

Mirktelėjau jai ir pasiėmiau savo megztini. Ir nusišypsojau jai. Jos veide išdygo nuostabi šypsena. Apsidairiau ir tikėjausi pamatyti kur netoliese koki rašikli ar tušinuką, bet neradęs išsitraukiau telefoną.

"Man reikia padėkos už megztini" išsišiepiau.

"Kokios?" Ji žiūrėjo į mane išsigandusiomis akimis. Atrodo ji tikisi, kad jai trenksiu arba išprievartausiu. Mane nervina, kaip manęs bijo ji. Nesu pratęs rodyti švelnumo merginai. Visoms kurias aš esu turėjęs reikėjo tik grubumo.

"Bučinio, lėlytę" apsilaižiau lūpas ir išsišiepiau. Ji paraudo ir papurtė galvą.

"O jeigu arbatos?" Ji parašė.

"Gerai" linktelėjau. Vistiek gausiu ko noriu. Nužvelgiau virtuve. Čia buvo gražu ir jauku, bei skaniai kvepėjo. Helzė uždėjo arbatini ant ugnies ir paėmė du puodeliu. Ji atsisuko ir atsirėmė į spintelę. Nusišypsojau jai. Buvo tyla. Prikandau lūpą ir apsižvalgiau. Jutau, kaip jos žvilgsnis degino mano veidą. Pakėliau akis į ją ir pavarčiau akis, kaip ji nuleido žvilgsni vos pagavusi manąjį. Arbatinis pradėjo švilpti. Helzė stovėjo ir nekreipė dėmesio, o tas garsas mane vedė iš proto. Parodžiau į arbatini ir Helzė jį išjungė. Ačiū tau. Pavarčiau akis.

Helzė*

Žiūrėjau į jį. Jis papūtė oro į puodelį ir atsargiai atsigėrė karšto skysčio. Su pavydu žiūrėjau, kaip jis atsiliepia ir su kažkuo kalbasi. Louis juokėsi. Turbūt kalbėjosi su savo mergina. Prikandau lūpą ir nestipriai ja kramčiau. Šilta arbatos puodeli laikiau rankose. Pakėliau akis į vaikina kuris žiūrėjo į mane.

"Ačiū už skania arbatą" priėjo prie manęs ir ištiesė telefoną. Nusišypsojau jam ir nejaukiai atsitraukiau, nes jis buvo per daug arti. Jis pastatė mano puodeli ir padėjau man iš šono. Louis uždėjo savo dideles rankas man ant klubų ir aš pamiršau, kaip įkvėpti. Viena jo ranka perbraukė per mano plaukus. Aš žiūrėjau į jo rusvas ir minkštas lūpas, bei žandikaulius. Jis toks gražus ir patrauklus. Bandžiau ji atstumti, bet jis iš to tik nusijuokė. Mano žandai nusidažė rusva spalvą ir nuleidau galvą. Jis pirštu galais pakėlė mano galvą ir pažiūrėjo tiesiai į mano akis. Jos buvo mėlynos, skaidrios. Mano žvilgsnis nukrypo į jo lūpas.

-Nebijok manęs.- labai lėtai ištarė. Sugaudžiau kiekvieną jo žodi. Manau apsiverksiu, nes jis dėl manęs stengiasi. Sulaikiau ir taip retą kvėpavimą, kaip jis palietė mano veido odą ir pirštų galais švelniai perbraukė per mano lūpas. Nurijau seiles ir niekaip negalėjai atitraukti žvilgsnio nuo jo lūpų. Ilgai neteko laukti, kaip jis pasilenkė ir švelniai pabučiavo mano lūpas. Louis už lemens prisitraukė mane ir pagilino bučiny. Mano ir jo lūpos judėjo kartu švelniai, bet užtikrintai. Tai pats nerealiausias jausmas kuri esu jautusi. Mes atsitraukėm vienas nuo kito ir nežinojau ką daryti. Kur dėti akių. Louis stovėjo ir šypsojosi man. Apsilaižiau lūpas ir žiūrėjau tiesiai į jo mėlynas akis.

...

Prikandau lūpą ir atsirėmiau į duris. Atsidusau ir pašokau į orą. Šypsojausi, kaip kokia kvailė. Prikandau lūpą ir atsidususi kritau ant sofos ir apsikabinau pagalvę. Stengiausi atsiminti jo lūpų skoni. Pajaučiau, kaip mano telefonas vibruoja kišenėje.

"Sveika. Galiu pas tave?" Žinutę parašė Arija.

"Žinoma, mažute. Durų nerakinau" šypsojausi telefonui. Besišypsodama susirangiau ant sofos ir užsimerkiau. Vis prieš akis stovi mėlynos akys, bet mano veidą padengė liūdna šypsena. Turbūt Louis tai nieko nereiškė ir jis išvažiavo pas savo mergina. Kita kartą, kaip susitiksime viskas bus pamiršta ir nugrūsta gyliai jo prisiminimuose. Jis juk Louis - gatvės bernas kuriam aš tik žaidimas. Pajaučia svori ant savęs ir atsisukusi pamačiau Arijos susirūpinusi veido išraišką, bet ji nieko nelaukusi išsiviepė ir stipriai mane apkabino.

"Nori miegoti šiandien pas mane? Bijau likti viena. Tėčio nebus rytoj iki pat pietų" sumaigiau jai tekstą, kaip žiūrėjome filmą su titrais.

"Žinoma. Kodėl tu tokia liūdna?." Parašė ir įsitaisė prieš mane.

"Nežinau" truktelėjau pečiais ir stengiausi paslėpti savo ašaras. Pajutau stiprų apkabinimą. Pasiilgau jos tokių apkabinimų.

Louis*

-Dar kartą ir tu nekvėpuosi !.- rėkiau ant kažkokio narkomano kuris vos nesuraižė mano mašinos. Baisiai pasiutau.

-Atsiprašau vaikine.- apsvaigęs tarė ir nusijuokė.

-Tuoj aš, kaip atsiprašysiu!.- sugriežiau dantimis ir trenkiau jam į veidą nustūmiau ji ant šaligatvio ir įsėdau į savo mašiną.

-Niekas tavęs daugiau nelies.- suburbėjau sau ir paspaudžiau greičio pedalą.

...

-Tu kažkoks ne toks šiandien.- prisimerkė Harry.

-Koks?.- nusišypsojau puse lūpos ir atsigėriau alaus.

-Toks ... kitoks?.-pasimetė.

-Atsiknisk, Harry,- nusijuokiau ir mano juoką patraukė link mūsų einančias tris mergina. Ray, Nine, ir blondinė kurios vardo nepamenu, bet puikiai žinau, kad turėjau su ją nuotyki.

-Man šakės.- apsisukau ir apsimečiau, kad jų nemačiau.

-Louis Tomlinson!.- išgirdau piktą Ray balsą. Atsisukau ir pamačiau tris poras piktų akių.

-Sveikos merginos.- perdėtai nusišypsojau.

-Užsičiaupk !.- suklykė Ninė.

-Okay.- apsilaižiau lūpas.

-Tu mus visas apgavai ir miegojai su mumis!.- sukryžiavo rankas Ray.

-Lyg nežinojot.- pavarčiau akis.

-Tu niekšas!.- trenkė antausi blondinė. Visos trys pakėlusios nosis nuėjo.

-Sakiau, kad tai nutiks.- juokėsi Harry.

-Užsičiaupk!.- susiraukiau.

Tyla (Louis Tomlinson )Where stories live. Discover now