Tyla (Louis Tomlinson )

Kesturiansdešimt trečia dalis.

Helzė*

Jaučiausi laiminga, bet tuo pačiu metu nerimas ir jaudulis slėgė mano krūtinę gal todėl, kad Louis darbavosi mūsų garaže. Viena mano dalelė tiesiog troško nubėgti pas ji ir stipriai atkabinti, o kita tiesiog mane tramdė ir tikino, kad tai bloga mintis. Prikandau lūpą ir šaukštu pamaišiau makaronus, kaip keista bebūtu mama gamino makaronus su sūriu. Atsisukau ir jai šyptelėjau. Užsukau dujas, kaip makaronai jau buvo išvirę. Kramčiau lūpą, kaip į virtuvę atėjo kiek įpykęs tėtis. Meldžiausi, kad jis nebūtu kalbėjęs su Louis ir jie nebūtų apsižodžiavę. Vis žiūrėjau pro langą stengdamasi pamatyti Louis . Nežinau kas man darosi, bet įsivaizduoju, kaip jis lėtai nusivelka savo baltus marškinėlius arba apsiveja mano liemenį savo tvirtomis rankomis. Stengiausi kuo greičiau viską suvalgyti lėkštėje esanti maistą.

„Rytoj ateis Blovnderių šeima vakarienės" atstūmė lapą per visa stalą. Štai ir ne megstamiausia mano gyvenimo dalis. Palinksėjau galva, o ką man daugiau belieka daryti.

Iš šalies atrodau, kaip maniakė stebėdama Louis dirbanti garaže.

*Galėtum ateiti, o ne pro langą stebėti* gavau žinutę į savo telefoną. Per metrą atsitraukiau iš savo pozicijos.

*Nestebiu, tiesiog laisčiau gėles* Išsiunčiau ir tik po to suvokiau, kad ant palangės nėra gėlių. Aš tikrai nevykus.

*Bet kuriuo atveju aš išeinu * gavau atsakymą. Nemačiau reikalo jam atrašyti, juk jis vistiek išeina. Atsidusau ir grįžau į kambary.

Louis*

Ramiai sau tvarkiau prakeiktus automobilius ir beveik mano tikslas buvo pasiektas, bet visus mano svarstymus nutraukė už manęs stovintis šerifas.

-Louis - kreipėsi į mane.

-Taip ? - nusivalei tepaluotas rankas.

-Girdėjau, kad tu lendi prie mano dukros ? - įtarei prismerkė.

-Aš? - nurijau seiles.

-Keli kaimynai sakė, kad kelis kartus matė jus kartu, bet man labiausiai nepatiko tai kas vakar įvyko - sukryžiavo rankas.

-Na aš nekaltas, kad jūsų angelai sargai teikia tau klaidingą informaciją - truktelėjau pečiais.

-Nesikreipk į mane „tu " - susiraukė.

-Gerai, šerife - pašaipiai tariau.

-Aš pasitikiu ką sako mano kaimynai - įpyko.

-Nemanote, kad jie jums lenda į šikną ? - nusijuokiau.

-Tai visai nejuokinga, vaikine - susiraukė.

-Na, kaip ten bebuvę aš nelendu prie jūsų dukros - mirktelėjau.

-Jai susižinosiu, nudėsiu tave - pagrasino.

-Žinote, kad piliečiams grasinti negalima ? - pavarčiau akis.

-Neišsidirbinėk, Louis - suraukė antakius.

-Gerai, šerife - nusijuokiau.

***

Helzė*

Blovnderių šeima, viena įkyriausių žmonių visatoje ir mano tėvams tai patinka. Jų sūnus Tedas Blovnderis, didžiausias šiknius kokį tik esu sutikusi, na neskaitant Louis jam skiriama pati aukščiausia vieta. Suskėliau koja ant kojos ir ištiesusi nugarą paėmiau puodelį arbatos. Tedo ranka nusviro ant mano kelio ir švelniai jį glostė, nepatogiai pasimuisčiau ir nupurčiau jo ranką nuo savo kojos bei daviau pilna pykčio žvilgsnį. Sukandau dantis ir nužvelgiau nagus krapštančia Marija, Blovnderių jaunesnę dukrą. Pajaučiau, kaip mano švarkelyje suvibruoja telefonas. Atsargiai jį išsitraukiau, kad nepamatytu tėvai.

*Kaip vakarienė ? * ji buvo nuo Arijos.

*Siaubinga. Tas išsigimėlis liečia mano kelį. Manau spirsiu jam į tarpkoji * greitai sumaigiau.

*Nudėsiu ji lėtai ir skausmingai !* po kelėtos sekundžių gavau atsakymą.

*Oh, gerai * šyptelėjau. Apsižvalgiau. Tedas kažką įnirtingai pasakojo mano tėčiui, turbūt koks jis yra protingas ir studijuos velnias žino kur. Noriu jam duoti į galvą iš savo batelio.

*Žinai aš pavydžiu * gavau žinutę iš Louis.

*Nemanau, kad turėtum * prikandau lūpą.

*Manau, kad turėčiau *

*Tada man tai patinka ? *

* Kur jam suduoti ?*

*Tik prašau netaikyk į veidą jis toks šilkinis ir tyras * laikiau juoką.

*Taip žinoma. Ką dabar vilki ? * atsigėriau gurkšneli arbatos.

*Kvaila suknele. Ji labai nepatogi ir veržia *

*Aš su mielu nori ja nuplėščiau nuo tavęs*

*Tai nešvanku*

*Nieko negaliu padaryti *

*Čia nuobodu ! *

*Dink iš ten *

*Puikus planas, gudruoli *

*Nereikia tų gėlių*

*Tu pas Arija ? *

*Mes visi pas ja *

*Smagu*

*Tiesa sakant ne. Na nebent tas, kad Sophia sudavė Liam ... iš kojos į nosį ... tyčia *

*Jie vienas be kito negali *

*Tiesa*

Ir dabar ta vieta, kaip mano telefonas man atimamas iš rankų. Išpūčiau akis ir šokau ant Tedo kuris tai ir padarė. Jis juokėsi ir vartė akis. Susiraukiau ir nestipriai jam trenkiau į galvą. Tėtis nepatenkinta į mane žiūrėjo ir purtė galvą, lyg išdidus povas. Pagaliau susigrąžinau telefoną.

„Galiu eiti į savo kambary ? " atkišau telefoną mamai, nes puikiai žinojau, kad ji leis, kaip ir numaniau ji linktelėjo ir menkai nusišypsojau. Užlipau laiptais ir stengiausi kuo greičiau atsikratyti savo suknelės. Jaučiausi laisvai, kaip ant mano kūno atsirado platūs drabužiai. Labai džiaugiausi, kad Tedas nesugalvojo nustebinti manęs savo vizitu mano kambaryje. Mušė dvylikta valanda nakties . Apsiaviau sportbačius ir atidariau balkono duris. Sunkiai, bet saugiai nusileidau ant žemės. Man verkiant reikėjo gryno oro ir žvaigždėto dangaus.

*Tu miegi ? * išsiunčiau žinutę Arijai.

*Ne* gavau atsakymą.

*Ateik prie mūsų suoliuko*

*Tuoj busiu*

Visgi išeiti vien su plona palaidine nebuvo gera mintis, nes vėjas buvo šaltas. Trepenau koja, nekantriai laukiau Arijos. Ji visai nesiskubina ateiti tryniau rankas ir pūčiau šilta orą. Pajaučiau, kad kažkas paliečia mano petį. Atsisukau ir išvytau Louis.

„Ką tu čia veiki ? " išsitraukiau telefoną.

„Arija su Sophia smigo ant grindų " šyptelėjo.

„Jos gėrė ? " pakėliau antakį. Louis palinksėjo.

„Tau šalta ? " parašė jis. Šiek tiek linktelėjau. Louis ištiesė plačiai rankas, norėdamas, kad jį apkabinčiau. Tvirtai prisiglaudžiau prie jo. Pasidarė iš karto šilčiau.