Tyla (Louis Tomlinson )

57.

LOUIS*
-Jai dar kartą pamatysiu tave, nudėsiu ! - laikiau tvirtai priremta vaiki prie sienos. Jam buvo gal septyniolika ne daugiau.
-Ei aš, juk nieko nepardaviau - žiūrėjo į mane siaubo perkreiptomis akimis.
-Nesusidėk su Bobių. Paliksi nedoras žmogus - paleidau jį. Labai greitai jo nebemaciau.
-Jis tikrai neturi proto. Darbinti nepilamečius - sugriežiau dantimis atsisukęs į viena iš Bibio bendrų.
-Pats pradėjai šešiolikos - nusijuokė jis.
-Susigadinau gyvenimą - suraukiau antakius ir įsėdau į savo mašina. Noriu dingti iš čia iš šio suknisto miestelio ir niekada nebegrįžti. Sukandau dantis, kaip per galini veidrodėli pamačiau šerifo mašina su įjungtomis sirenomis.
-Oh jis tikriausiai neturi darbo - sustojau kelio pakraštyje.
-Labas Louia, dokumentus - atidariau langą.
-Jo labas - ištiesiau jam reikiamus dokumentus.
-Skubi ? - paklausė.
-Iš dalies - atsikrenksčiau.
-Nieko suspėsi - gražino dokumentus.
-Galiu važiuoti ? - pasiteiravau.
-Duosiu patarimą. Nebesuk Helzės aplink savo pirštą. Tiesiog užmiršk ja. Ji susikurs geresnia ateiti be tavęs ir ji tai pradės penktadienį - kalbėjo.
-Tik nereikia tų banalybiu. Apseikime be tu nešdinkis nuo mano dukros arba tave nušausiu ir kitka, juk jus žinot, kad taip nei velnio nebus - nusišypsojau įžulia šypsena.
-Laikykis likusias dienas atokiau - pasakė ir nuėjo.
-Kvailys - pavarčiau akis ir patraukiau link namų. Apsilaižiau lūpas, kaip pagalvojau apie šerifo žodžius, bet nuvijau tas mintis atgal.
*Sveikas, Louis. Man nesmagu prašyti ir jaučiuosi dėl to blogai, bet gal gali mane paiimti ir pasaugoti kurį laiką ? * gavau žinutę iš Helzės ir tai sukėlė šypseną mano veide.
*Tavo tėtis sakė man laikytis atokiau nuo tavęs, bet busiu prie tavo namų po dešimt minučių * sustojau savo namų kieme ir greitai nuskubėjau į vidų.
*Ką dar sakė mano tėtis ? Ne geriau butu prie parduotuvės. Nenoriu, kad tave pamatytu mama *
*Nieko.Viskas gerai busiu * nusivilkau maike, užsidėjau švaria ir užsimečiau odinukę, nes lauke buvo tikrai šalta.
-Tu pasikvipinai ? - atsisuko mama į mane, kaip atėjau į virtuve.
-Na ir ? - nusijuokiau ir pasiėmiau viena keksiuką, kuriu buvo iškepusi mama.
-Ei čia ne tau - nusijuokė.
-Aš važiuoju - sukramčiau ir apsiaviau batus.
-Pas Harry ? - paklausė.
-Ne - papurčiau galvą.
-Kur ? - prisiekiu ji išsigando.
-Ai šen bei ten - numojau ranka ir išėjau pro duris. Įsėdau į mašiną ir patraukiau parduotuvės link. Helzė jau stovėjo netoli parduotuvės prie šaligatvio. Sustojau šalia jos ir ji išsiviepė. Mirktelėjau jai, kaip ji įsėdo į mano mašiną.
„Taigi, kur nori nuvažiuoti ? " greitai sumaigiau tekstą.
„Nežinau, kur ramu ? " šyptelėjau.
„Turi daug laiko ? " sumaigiau.
„Taip "
„Tada gerai " nusišypsojau.
HELZĖ*
Mes važiavom tikrai ilgai. Prieš tai Louis sustojo į greito maisto užkandinę ir nupirko mums maisti. Taip tik dabar geriu kolą. Vakaras buvo gražus, bet vėsokas. Louis akies krašteliu žvilgtelėjo į mane, beg po keletos sekundžių akis nusuko vėl į kelia. Manau, kad aš jaučiu jam daugiau, nei vien susižavėjimą, bet butu kvaila manyti, kad jis jaučiasi taip pat. Nusišypsojau telefono ekranui ir paspaudžiau vidurini migtuką taip nufotografuodama save, o daugiau ir Louis kartu. Man buvo nuobodu. Dariau visokias kvailas gerimasas. Louis juokėsi.
„Išgėriau daug kokakolos ir man reikia, kad sustotum ! " prikandau lūpą, kaip nebegalėjau kentėti. Laimė netoliese buvo maža kavinukė su bendru tualetu. Louis nuaijuokė iš manęs pastatė mašina. Sukryžiavay kojas ir trypčiojau kol jis išlipo iš mašinos. Nebegalėjau kentėti iš čiupusi jam už rankos pradėjqu tempti. Pagaliau gavau raktą. Suaitvarkiau ir išėjau iš tualeto visa laiminga padėjau raktą prie kasos ir linktelėjau už tai atsakingam žmogui. Išėjusi pamačiau į mašina atsirėmusi Louis ir rūkanti. Prišioliavau prie jo. Jis ateakino telefoną ir ištiesė jį man.
„Tiek nedaug iki pilnos laimės ? "
„Nesišaipyk " prisimerkiau, bet tas ilgai netruko, nes Louis buvo tiesiog juokingas.
„Negalėčiau" mirktelėjo. Paraudau aš negaliu tiesiog ramiai stovėti ir žiūrėti į jo nuostabias akis. Tai per daug imtimu.
„Ar dar toli važiuosim ? " nukreipiau temą.
„Ne" nusišypsojo. Linktelėjau jam. Po gero pusvalandžio mes buvome vietoje. Kodėl jis visada renkasi apleistas arba nuo civilizacijos atokias vietas ? Dabar mes buvome tarp aukštų medžių. Tai buvo galima pavadinti parku ar kažkaa panašaus. Oras buvo kiek šiltesnis, nei prieš išvažiuojant ir pro storus debesis lindo saulės spinduliai. Pajaučiau, kaip Louis pirštai susineria su mano. Atsisukau į jį ir jam nusišypsojau.
„Iš kur tu žinai tiek nuostabių vietų ? " sumaigiau tekstą, kaip sėdėjome šalia didelio ežero ir valgėme keptas bulvites.
„Nežinau. Yra daug tokių viety tik reikia žinoti kur važiuoti, o anksčiau čia atsiveždavo mama " šyptelėjo ir iš manęs pavogė padažą. Prisimerkiau ir nestipriai jam trenkiau.
„Tai nuostabu " apdidairiau aplink. Čia tikrai ramu ir nėra daug žmonių.
„Nieko nuostabesio už tave nėra" mirktelėjo.
„Padlaižis " nuraudau.
„Ne aš visiškai rimtai " šyptelėjau.
„Tada ačiū " nusukau akis. Jis ištiesė ranka, kad galėčiau ji apkabinti. Įsmukau į jo glėby ir smarkiai prisiglaudžiau. Tokiu atvėju noriu girdėti jo širdies plakimą.
„Ar viskas gerai ? " jis sumaigė tekstą po kurio laiko.
„Na nežinau. Neskaitant to, kad mano tėvai labai pasikeitė " atsidusau.
„Na tėvai visada buvo ir bus užknisantis, bet puikiai juos auprantu. Tarkim tavo tėtis saugo tave nuo tokių bičų, kaip aš " šyptelėjau iš jo tokio išsireiškimo.
„Na tokie bičai, kaip tu patinka " išsiviepiau.
„Lyg jų būtų labai daug " jo krūtinė suvibravo nuo jo juoko.
„Oh taip milijonai" laikiau šypsena.
„Taio negalima" vaidino įsižeidęs.
„Galima " pavėliau jo plaukus. Mes tiesiog sėdėjom ir žiūrėjom į toli. Buvo taip gera ir jauku.
„Helze? " jis trupti pasimuistė.
„Taip"
„Man regis aš tave įsimylėjau" jis į mane žiūrėjo su maža šypsenėle. Mano veide kilo šypsena.
„Tai miela Louis ir abipusiška" išsiviepiau.
„Norėjau, kad žinotum"
„Tai bus sudėtinga" mano pakilėta nuotaika dingo.
„Kodėl?"
„Mane priemė į universitetą "
„Tai džiugu ir liūdna" jis liūdnai šyptelėjo
„Nenoriu ten, bet ir nenoriu nuvilti tėvų "
„Manau viskas bus gerai "
LOUIS*
Buvo tikrai labai vėlu. Mačiau, kaip Helzė atsirėmusi į mašinos stiklą snuduriavo.
„Pasiliksi ? Nieko nera, o viena buti nenoriu" šyptelėjo, kaip sustojau prie jos namų.
------
MYLIU <3 DAUG KLAIDŲ