Tyla (Louis Tomlinson )

Trisdešimta dalis

Sunkiai kvėpavau ir stengiausi ignoruoti tai, kad Louis pusnuogis guli šalia manęs. Kojomis apkabinau antklodę ir atsisukau į vaikiną. Prikandau lūpą, kaip Louis veidą apšvietė neriški telefono šviesa. Jis tikrai labai gražus. Mano širdis pradėjo plakti stipriai, kaip telefono šviesa apšvietė mano veidą.

"Kodėl stebi mane?"

"Galiu tave apkabinti?" Parašiau ir dvejojau ar rodyti tai, tad viską ištryniau ir parašiau iš naujo.

"Nežinau"

"Neatrodai į nemokša kuri nieko nežino"

"Tu šaipaisi ?"

"Gal"

"Aš galiu supykti"

"Nejaugi?

"Taip." Palinksėjau.

"Norėčiau tai pamatyti"

"Gerai. Dabar aš ant tavęs pykstu" stengiausi laikyti kvailą šypseną.

"Gerai, bet ar ilgai?" Pakėlė antakius.

"Ilgiau, nei tu pasimylėsi su mergina" žinau, kad jis grįžęs namo įsitemps pirma pasitaikiusią merginą į lovą.

"Ar tai lažybos?" Nusijuokė.

"Galima pavadinti ir taip" šyptelėjau.

"Tada koks nugalėtojo prizas?"

"Tai ko nori tą minute" pasitvarkiau pagalvę.

"Gerai, bet tik po to" susiraukiau, nes nieko nesupratau iki tol kol iš mano rankų nebuvo paimtas telefonas. Louis pasilenkė ir mane pabučiavo. Atsakiau į jo bučiny ir apsivijau Louis kaklą savo rankomis. Truputi atšokau, kaip vaikino lūpos glamonėjo mano kaklą ir rankos glostė šlaunis. Per mano kūną lakstė daugybe šiurpuliukų kurie maloniai jaudino. Prisitraukiau arčiau Louis tvirtos krūtinės, kaip jo rankos atsidūrė po mano maikute ir švelniai glostė. Niekada nesu buvusi tokia artima su vaikinu. Pajudinau klubus ir įsitaisiau patogiau. Louis lūpos vėl glamonėjo mano. Reikia nustoti, nes tai neina į gera pusę, bet tai taip gera ir malonu. Jo piršto galai lakstė mano kūnu. Reikia atsispirti kad ir, kaip maloni tai būtu. Atrėmiau savo delnus į jo krūtinę ir stūmiau nuo savęs, bei purčiau galvą rodydama, kad jis liautųsi. Louis atsiduso ir tvirtai suspaudė kumščius. Jam tai nepatiko ir tai aiškiai matėsi. Louis stipriai metė pagalve ant žemės ir išėjo iš kambario. Nugara griuvau į lova ir užsidengiau delnais veidą. Louis toks šiknius. Ir jis supyko, kad su juo nepasimylėjau tai pats kvailiausias dalykas! Jis savanaudis šiknius. Aplamai jis neturi teisės ant manęs pykti dėl to. Mes, net nedraugai ir net negeri pažystami iš vis mes esame niekas vienas kitam. Louis karštakošis ir pats didžiausias šiknius visatoje.

Prabudau ryte, nes pajaučiau šalti. Pramerkiau viena aki, bet tuoj pat užsimerkiau, kaip saulės spinduliai kuteno mano veidą. Atsidusau ir supratau viena, kad man reikia nešdintis iš to šikšniaus lovos ir palysti po dušu. Pravėriau kambario duris, mano lovoje vis dar miegojo Luka. Pasiėmiau savo rūbus. Atsikračiau Louis rūbais ir palindau po šilta vandens srove. Galvojau apie vakar, o jai jis taip elgėsi, kad laimėtu mūsų kvailas lažybas? Na bet kuriuo atveju jis tikras šiknius. Išlipau iš dušo galvodama, kad dabar paskutines mano valandos Londone. Apsirengiau šortus ir vakarykščius Louis juoda maikute, susikišau ją į šortus ir kažkur išpešiojau juos. Plaukus palikau džiūti. Kaip išėjau iš vonios, Luka buvo atsikėlusi. Ji miela mergina. Ji man pamojo ir įėjo į vonia. Nusišypsojau, nuėjau į virtuve kurioje buvo Niall ir Louis. Gyvenimas šaiposi iš manęs !

"Lažybos vis dar tęsiasi, mieloji ir tu jas pralaimėsi. Beje mano maikė, gali ją pasilikti" Louis man mirktelėjo ir lyg netyčia padavė man lapeli.

Mulkis ! Avinas ! Asilas ! Dabar noriu jį pasmaugti, pykstu ant jo ir net nenutuokiu kodėl. Aš tokia susipainiojusi ! Išmečiau jam vidurini pirštą.

...

Louis*

-Louis, tu suvoki, kad tu pralaimėsi net nespėjęs grįžti namo - vartė akis Harry kuriam viską papasakojau.

-Nenuvertink manęs taip - supykau.

-Tai visiškai neįmanoma - partvirtino Perrie ir visi kiti.

-Atsikniskit - susiraukiau ir savo daiktus sumečiau į mašiną.

Iš namo išėjo susiraukusi Luka ir kiek besišypsanti Helzė.

-Atsiknisk Harry ir nevaidink mano broliu - prisimerkė ir smarkiai trenkė durelėmis.

-Kas tau yra ? - rėkė Harry. Luka parodė vidurini pirštą.

-Kas atsitiko ? - paklausė Perrie Hario.

-Ji susipykusi su tavo tėvu ir pasaka baigta - pavartė akis.

....

Helzė*

Grįžusi tvirtai apkabinau tėti ir pabučiavau jam į žandą. Nuo jo nestipriai trenkė alkoholiu, menkai šyptelėjau ir užlipau į savo kambary. Atsidusau ir atsisėdau ant lovos. Užsidengiau veidą delnais, kaip ant savo naktinio staliuko pamačiau voką.

"Sveika dukrele,

Žinau, kad jus palikau ir labai už tai gailiuosi, bet aš pasiilgau jūsų ir noriu grįžti, bet bijau, kad jūs manęs nepriimsit. Labai gailiuosi, kad pabėgau su tuo gyvuliu. Tėtis pasakojo, kad tu su Arija išvažiavai į Londoną, juk tai mūsų svajonė. Tik noriu sužinoti ar dar prisiminsi mane ?.

Myliu tave

Tavo mama."