Fire Life

Untitled Part 23

23chapter

Malik man nieko neatsakė. Jis stebėjo išsibarsčiusius piršinius lyg tai būtų vienintelis dalykas esantis šiame kambaryje. Norėjau surikti , kad tik jis pažvelgtu į mane , bet ne... Jis pajudėjo. Priklaupė prie pabirusiu lapų ir paėmęs juos į rankas nusinešė prie židinio. Atidaręs apsaugines durelis visus mano darbos sukišo ir padegė. Stovėjau ištikta šoko. Jis degina dalelę manęs , be jokios sąžinės graužaties. Dalelė mano prisiminimu dega nevaldamoje liepsnoje. Negalėjau to stebėti , negalėjau žiūrėti kaip dega dalis mano gyvenimo. apsisukusi nužigiavau į savo kambarį. Negaliu patikėti , jog jis tai padarė. Susiraičiusi savo lovoje , apsikabinau pagalvę. Skruostu nusiritusios ašaros susigerdavo į pukinę pagalvę. Viskas ko dabar norėjau tai , kad Malik man atsakytų į vieninteli klausimą "Kodėl aš?". Kaip nenuostabu akys nuo ašarų tapo sunkesnės ir galiausiai užsimerkė.

Atmerkiau akis už lango lijo. Maži lašeliai tekėjo stiklu lenktyniaudami vienas su kitu. Šiaip ne taip atsikėliau iš lovos. Užsidėjusi kitą megstuką ir nusiplovusi veidą nuėjau į virtuvę. Ten sukiojosi Malik. Jis vis kažką darė prie dujinės. Vis dar apsimiegojusi atsistojau prie jo ir užsikaičiau virdulį. Siekiau puodelio , bet ne kaip sekėsi. Tvirta ranka pakilo virš manęs ir iš spintelės išėmė stiklinį daiktą. Paėmusi iš jo puodelį ir sumurmėjusi kažką panašaus į „ačiū" įsidėjau arbatos pakeli. Galvoje vis sukosi klausimas , kodėl aš? Jis manęs nepaliks ramybėje iki kol nesužinosiu atsakymo.

-Nes tu atrodei pati silpniausia iš pradžių tai buvo žaidimas kuo greičiau tave palaužti , bet vėliau... Vėliau tu sugebėjei mane nuraminti , tu sukėlei kažkokius jausmus manyje , tad nusprendžiau , kad laikas nutraukti viską. Aš atsiprašau dėl to Ana.

-Palauk. Ką?,-pažvelgiau į jį apsimiegojusiomis akimis,- Aš sapnuoju? Zayn...

Mano kvėpavimas pradėjo greitėti. Zayn tiesė į mane ranką , bet aš pasitraukiau. Papurčiau galvą ir tiesiog pradėjau žygiuoti link išėjimo.

-Kur tu eini? Jau vakaras,-tarė Malik.

-Man reikia pabūti vienai ir man reikia nueiti pas Kevin pasiimti savo daiktų , poryt į mokyklą , o kadangi tu dulkinaisi su Kasandra neparvežiai mano daiktų.

-Aš tave nuvežiu,-vėl tarė jis.

atsitiesiau ir griebusi savo švarkelį riktelėjau.

-Ne , Aš sumautai tavęs nekenčiu Malik!!!

Išbėgusi iš buto , nusileidau laiptais žemyn. Išbėgus į gatvę patraukiau man nežinoma linkme. Lauke lijo ir buvo tamsu. Buvo per daug povojinga vaikščioti. Tik dabar pastebėjau , jog užsidėjau ne savo striukę , o Zayn odinį švarkelį. Jis man buvo kiek didokas , bet , bent galėjau pasislėpti nuo lietaus. Įkišau ranką į jo kišenę. Pirštai užčiuopė kažkokį kvadratinį daiktą. Ištraukusi pamačiau , jog tai cigarečių pakelis. Tebunie gal tai padės atsipalaiduoti ir pasimiršti. Viduje buvo žiebtuvėlis sustojusi viduryje kažkokio parkelio užsidegiau vieną žudančiaja lazdelę. Pirmus tris kartus įtraukusi užsikosidavau , bet galiausiai pripratau. Skonis nebuvo malonus , bet tai iš ties padėjo nusiraminti. Atsisėdau ant suolelio ir rūkiau , rūkiau , rūkiau... Galiausiai apsivėmiau. Taip dabar žinosiu , jog nuo per didelio cigarečių kiekio apsivemema.

Sėdėjau ant suoliuko ir net nenutuokiau kaip man grįžti namo. Skambinau broliui , bet jis nekėlė. Dani taip pat. Nebeturiu kam skambinti. Nebent... Kodėl jis visad būna tas vienintelis kuriam galiu paskambinti? Surinkusi Malik numerį laukiau kol jsi atsilieps.

-Klausau,-suniurnėjo jis ir spėjo nematė , jog skambinu aš.

-Pasiklydau,-tariau.

-Kur esi?,-jau enirgingiau tarė.

-Kažkokiam parkelyje ant suoliuko , netoli nuo tavo namų. Nepamneu kaip čia atsidūriau , tad jei tau nesunku bučiau laiminga jei surastum mane,-suzyziau.

-Būk ten ir nesijudink iš vietos.

-Klausau Malik.

Ragelyje pasigirdo pypsėjimas. Vaikinas kuris ėjo pro mane sustojo , vos išgirdęs Zayn pavardę. Jis visu kūnų atsisuko į mane. Jo kairyjį skruostą puošė gilus randas. Akys buvo paraudusios ir galiu teigti , jog jis apsivartojęs. Jis nusišypsojo bauginančia šypsena , taip parodydamas savo supuvusius dantis. Nurijau seiles ir pažvelgiau į jį kuo ištikimesniu žvilgsniu.

-Malik? Kas tu tokia brangute?,-vos apversdamas liežuvį tarė.

-Aš...Aš jo m...mer..mergina,-sumikčiojau.

Vis prieš akis iškildavo vaizdas kai tie vaikinai lindo prie manęs. Kaip jie naudojosi mano kūnų. Tvirčiau įsitvėriau į Malik švarkelį.

-Žinai aš jam skolinga , bet gal jei turėčiau tave jis atleistu man tą skolą ir net sumokėt.

-Nesiartink prie manęs.

-Bėk mažyte bėk.

Paklausiau jo ir pradėjau bėgt. Bėgau ir vis šaukiausi Zayn. Jis mane vijosi ir buvo nebetoli kai mano gležnas ir pavargęs kūnelis atsitrenkė į tvirtą kūną. Susmukau prieš jį , bet man nespėjus pasiekti šlapio plento buvau pagauta. Pakėliau akis ir prieš save išvydau nematytą blondiną. Jis man mirktelėjo ir pastatęs ant koju stumtelėjo už savęs.

-Nia... Niall,-sumikčiojo vaikinas.

-Stivenai maniau mes jau susitarėm , ar tu mėginai paliesti Zayn mergaite?,-žaismingai paklausė blonde.

jo akcentas buvo airiškas ir jo balsas toks švelnus ir lygus. atrodė , kad jis nieko nebijo , jis beveik prilygo Malik , bet tik beveik.

-Ne , ne aš tik ją pamačiau...

-Jis... jis sakė , jog jeigu turės mane gal Zayn jam sumokės,-tyliai tariau.

-Nuo kada kalėms leidžiama kalbėti!!! Grįžk į savo...

-Ji ne kalė , ji mano mergina ir nustebsi , bet ji net ne iš kekšyno , o tu kaip matau nepasimokai iš savo klaidų prakeiktas narkomane,-šaltas Zayn balsas nutraukė jį.

Apsisukau. Šalia manęs stovėjo juodaplaukis. Jis buvo vien su marškinėliais. Net nedvejojau apkabinau jo liemenį ir prisispaudžiau prie jo krutinės. Jis pakštelėjo į mano pakaušį.

-Aš viską jau seniai nutraukiau mažyte,-sušnabždėjo jis.

-Myliu,-sumurmėjau į jo krutinę.

Jis paglostė mano nugarą. Niall nuėjo prie to vaikino , o Zayn uždengė mano akis. Girdėjau tik smūgiu garsą , tad labiau prisispaudžiau prie vaikino. Zayn giliai įtraukė oro ir susiraukęs atsitraukė nuo manęs. Jo sutrikęs žvilgsnis nuskenavo mane. Tada įkišo ranką į savo švarkelio kišenę. Nuleidusi akis stebėjau jo batus. jis atidarė tuščia cigarečių pakelį.

-Ana?,-pakalusė jis.

-Aš buvau pikta,-sumurmėjau.

-Ir?

-Aš atsiprašau gerai. tu pirmas viską pradėjei,-piktai tariau.

-Nekelk balso,-piktokai tarė.

-Aš jo ir nekeliu tu pirmas pradėjei šią nesąmone , aš tik noriu savo normalaus gyvenimo su savo normaliu broliu , kuris negrįžtu girtas po tavo vakarėlių ir nemuštu manęs maišydamas su kitais!,-riktelėjau.

Skaudus antausis pasiekė mano skruostą. Susvirduliavau , bet neparkritau. Pakėliau savo išsiplėtusias akis į Zayn. Jis nustebęs žvelgė į mane. Atsitraukiau kelis žingsnius toliau.