Fire Life

Untitled Part 46

46chapter

Apsiviniojau jo liemenį kojomis. Bučinys tapo aistringesnis. Buvau nunešta ir pasodinta ant stalo. Rankomis jau vilkau jo maikutę , kai....

-Zayn tavo sesuo!!!!,-pro duris įlėkęs vaikinas tarė.

Zayn piktas atsitraukė nuo manęs. Jis piktai deptelėjo į vaikiną , neseniai įsiveržusį pro duris.

-Kas Waliyha yra?,-šiurkščiai paklausė.

-Na...na ji susimušė su viena mergina iš gaujos ir mums....

Nušokau nuo stalo ir pasileidau ton pusėn kur buvo susirinkę daug žmonių. Ten rato viduryje mušėsi Wali ir kažkokia juodaplaukė. Prasibroviau pro vaikinus kurie linksmai stebėjo peštynes. Pribėgau prie juodaplaukės ir suėmusi ją už plaukų parverčiau ant grindų. Atsistojau prieš Wali. Ji su kraujuojančia lūpą žvelgė į mane. Suraukiau antakius.

-Į Zayn kabinetą!!! Tuoj pat!,-piktai surikau.

Jaučiausi kaip mamytė. Mergaitė nuleidusi galvą apsisuko ir patraukė link Zayn kuris stovėjo rato nuošalyje. Atsisukau į tą juodaplaukė. Man nespėjus sureaguot ji man skėlė skaudų antausį. Veidas pasisuko į kitą puse. Pažvelgiau į tą merginą degančiu žvilgsniu.

-Tu sumauta kale man trenkei?,-tariau.

-Kas tu tokia būsi , jog turėčiau tau netrenkti , gal Malik mergina?

-Būtent Malik mergina. O dabar bėk , nes aš tave nudėsiu.

Ji tik nusijuokė. Trenkiau jai iš kumščio į šoną. Ji susvyravo , greit parverčiau ją ant grindų ir atsisėdusi ant jos prismaugiau.

-Atsiprašyk,-šaltai tariau.

Ji nieko nesakė tik bandė išsilaisvint. Nepaleidau jos kaklo. Girdėjau kaip kilo šurmulys. Ir štai šiandien jau antrą kart esu atitraukta nuo merginis kaip ir antrą kart mušuosi. Mane Malik veikia į blogąją puse. Pažvelgiau į vaikiną kuris mane vos išlaikė. Kažkoks dažytas raudonplaukis!!!

-Blet raudoni paleidi mane kitaip padarysiu indvalidu!!!,-surikau.

-Nusiramink saulyte,-nusijuokė jis.

Sustojau. Jis mane pavadino saulyte? Rimtai , saulyte?

-Kaip mane pavadinai?,-paklausiau.

-Sau...

Trenkiau jam iš savo galvos į smakrą. Vaikinukas mane paleido. Greit atsisukau į jį. Jo lūpa tekėjo kraujas.

-Aš tik Zayn saulyte sumautas raudoni.

-Gali būti ir mano , tikiu , jog Malik pasidalintu tavimi.

-O tu matau nebijei mirties,-šyptelėjau.

-N.....

Šūvio garsai pradėjo sklisti per visą pastatą. Apsižvalgiau. Kažkokie vyrai brovėsi į sandėlį. Zayn vaikinai krito negyvi , tie kurie spėjo tie atsišaudė. Buvau pagriebta už liemens ir nustumta už kalonos , prie manęs buvo kažkoks vaikinas. Juodi plaukai trumpai apkirpti , rimtas veidas ir tvirtas kūno sudėjimas. Jo mėlynos akys paževelgė į mane.

-Aš skolingas Zayn , negaliu leisti , jog tu mirtum.

Jo rimtas balsas teikė rimties. Bandžiau apsižvalgyti , čia vyko pragaras. Vaikinas atsitempes mane čia stumtelėjo mane link kažkokio kito vaikino ir taręs kažką rusiškai pradėjo šaudyt. Sekiau paskui šį vaikiną. Jis mane vedė link ten iš kur atėjo tie vyrai. Patalpa perskrodė siaubingas riksmas. Pasukau akis ton pusėn. Kojos nutirpo. Likau kaip įkalta viduryje susišaudymo. Negalėjau atitraukti akių nuo Zayn ir Wali. Juos abu ištempė iš kabineto. Zayn koja ir šonas kraujavo , mergaitė buvo tempiama už plaukų. Vaidzdas kėlė man skausmą. „Susiimk tu jo mergina , tad negali būti silpna čiupk ginklą ir apgink jį ir jo seserį".Tarė balsas mano galvoje kuris labai priminė Richel. Pažvelgiau į pokojomis besimetančius daiktus. Ginklas , batai , lavonas. Pasilenkusi griebiau ginklą. Nedvejodama nusitaikiau ir šoviau į vaikiną kuris tempė Waliyh. Vaikinas krito negyvas. Nusitaikiusi į vaikiną kuris laikė Zayn rankas , pataikiau į koją ir jis parklupo. Malik vyrai saugojo mano užnugarį. Dėkui Dievui. Vyras laikęs Zayn rankas suklupo ir Malik tapo laisvas. Peržvelgiau salę. Mačiau senį kuris stovėjo nuošalyje ir vis spoksojo į mane. Nuleidau ginklą. Tai jis tas sumautas niekšas kuris vis man siuntinėja nuotraukas ir grasina. Jo ranka pakilo ir ginklas buvo nutaikytas į mane. Na jau ne. Nusitaikiau ir žinoma netaikliai šoviau. Endranalinas jau buvo praėjęs , tad taiklumas ir elgesys su ginklu išblėso. Pataikiau tik į to vyro petį. Jis nusijuokė ir kažką surikęs rusiškai pradėjo bėgti. Jo vyrai po truputi kaip galėdama atsargiau atsitraukė. Vos jam dingus man iš akių mečiau tą nelemtą metalo gabalą į šoną. Pasisukau į Malik. Jis sėdėjo susiėmęs už šono Wali šalia jo. Dieve kas per velnias su šiuo vaikinu vyksta.

-Kvieskit greitaja!!!,-surikau.

-Negalim , tu išprotėjai čia pilną narkotikų , taip pat negalim vežti jo į ligoninę!!,-suriko vienas iš vaikinų.

Giliai įkvėpiau , turi būti būdas padėti jam. Hasperas!

-Pakelkit jį ir įsodinkit į mašiną , jei dar yra smarkiai sužeistų ir reikia gydytojo važiuokit pas Malik!,-surikau.

-Ką tu sugalvojei?!!! Iš kur mums žinot , jog galime tavimi pasitikėt?!,-suriko kažkuris.

-Tai mirkit čia , man mažiausiai jūs rūpit.

Keli vaikinai paėmė Z ir nunešė į mašiną. Jis buvo be prarandantis sąmonę , Wali vis kalbino jį , jog tik liktų sąmoningas. Vairuodama surinkau Haspero numerį. Jei ką jis mano draugas labai senas draugas jam dvidešimt treji ir jis jaunas gydytojas , kažkada jis man tvarkydavo riešus ir žaizdas. Po kelių pyptelėjimu jis atsiliepė.

-Marijana?

-Hasperai man reikia tavo pagalbos.

-Kas nutiko?,-rimtai tarė.

-Mano vaikiną pašovė ir aš negaliu jo vežti į ligoninę...

-Sakyk adresą mieloji.

-Merjeno šešiasdešimt devyni.

-Aš jau pakeliui.

Numečiau telefoną ant mašinos sėdynės. Važiavau viršydama greiti , už manęs važiavo garbanius ir Niall. Dieve tikiuos jie sveiki. Įsukus į kiemą iššokau iš mašinos garbanius ir gnomas sveikutėliai pribėgo prie manęs.

-Neškit jį į mano kambarį , tuoj atvesiu gydytoja,-rimtai tariau.