Fire Life

Untitled Part 32

32chapter

Atikėliau nuo saulės spindulių skverbenčiu pro užuolaidas. Pramerkiau akis ir pasiraičiau lovoje. Buvau viena. Tikriausiai Zayn išvežė savo sesutę į mokyklą. Pasivarčiusi lovoje dar šiek tiek. Išlipau. Susiradusi kitus rūbus palindau po dušu. Laiminga nupėdinau į virtuvę. Ten pradėjau darytis rytinę kavą. Keistas garsas pasiekė mano ausis. Jis sklido iš balkono. Nupėdinau iki ten. Atidariusi jį išvydau akmenį ant kurio buvo pritvirtintas lapelis. Nuėmiau jį. „Aš ateinu tavęs Marijana". Nurijau seiles. Tai negali būti tiesa. Jug Zayn sakė , jog sugavo tą vaikiną. Tai kas čia dedasi? Nejau jis man melavo?

Grįžau į kambarį. Susiraičiau svetainėje ant sofos. Jis ateina manęs , o Zayn man meluoja , tai gal man tiesiog žengti mirčiai į akis , žengti toliau nuo čia ir laukti , kol mane pasiims. Kol tas vaikinas pasiims mane pas save vis dėl to jis to ir nori. Zayn man melavo reiškias aš jam nerūpiu , tad ko aš čia dar guliu.

Atsitojusi susiradau lapelį ir pakeverzojau „Myliu tave meškiuk išeinu pas tą kuris manęs ieško.". Padėjusi lapėlį virtuvėje ant stalo užsidėjau paltą ir batus. Užrakinau duris ir ėjau. Žengiau į savo mirtį , o kodėl gi ne? Bent jau žinau , kad mirsiu. Ėjau šypsodamasi , atrodė esu viena visame pasaulyje. Atrodė pagaliau aš ištrūksiu iš čia ir niekas manęs nebesustapdys , bet klydau , akys užkliuvo už juodos mašinos kuri mane sekė. Kiek pasisukusi pastebėjau gnomą už vairo šalia jo dar vienas vaikinas ir gale keliata. Tik nesakykit , kad jie ruošesi mane gelbėti. Papurčiau galvą. Mačiau kaip jo veido išraiška pasikeičia. Apsižvalgiau turiu bėgti. Jis negelbės manęs , tik ne tada kai gali mirti pats.

Buvau prie parkelio ir vienintelė galimybė , bėgti į parkelį. Pažvelgiau į blondę , jis ir kiti jau lipo iš mašinos. Pažaiskim gaudyniu. Nusiėmiau paltą ir lėtai nuleidau ant žemės. Atsisukau į blondę iškėlusi galvą. Jis papurtė galvą , o kitas vaikinas kalbėjosi telefonu. Šyptelėjau jam.

-Pažaiskim,-tariau.

Apsisukau ir pasileidau. Bėgau per žmones ir stengiausi bėgti į gylį. Tas jausmas.Edranalinas. Aš nebijojau būt pagauta , tai baimės man nekėlė. Tai buvo tarsi žaidimas. Gaudyniu. Prabėgusi kelis posukius prieš save išvydau upę. Na jau ne į ją aš nešoksiu. Pasukau į kairę. Girdėjau kaip gnomas šaukia mano vardą ir jis vijosi mane ne vienas. Išnėriau iš parkelio ir bėgdama atsisukau pažiūrėt į Niall. Jis buvo nebetoli. Pažvelgiau prieš save. Suklikau ir užsimerkiau , nieko. Atmerkiau akis ir lėtai pažvelgiau į žmogų kuris spėjo mane sulaikyti , kad neišpulčiau po sunkvežimio ratais. Tai buvo Zayn. Jis pridusęs laikė mano ranką. Jutau kaip rankos pradeda drebėt. Buvau įtraukta į jo glėbį. Neapkabinau jo nemačiau kodėl turėčiau tai daryti. Šiam vaikinui aš nerūpiu , kai nusprendžiu pasitikti mirtį jis mane vėl gelbsti pasakykit man kodėl jis griauna mano planus?

-Zayn ar tu mane myli?,-keistai paklausiau.

Jaučiausi tarsi būčiau nereikalinga tarsi jam nerūpėtu mano egzistavimas , aš jam tik trofėjus. Tikrai jaučiausi nieko verta ir nereikalinga. Aš su juo esu mylėjusis tik kartą ir tikiu , kad jam tai nepatinka ,jam reikia kitokios merginos tokios kuri būtų kieta ir ištverminga , o aš silpna.

-Taip , žinoma,-keistai tarė.

Atsitraukiau nuo jo. Nuleidau galvą ir sukryžiavau rankas. Prikandusi lūpą pagalvojau ir tariau.

-Kodėl man meluoji? Sakyk , kad nemyli ir leisk man gyventi toliau. Zayn per visą tą laiką kol mes kartu aš nepajaučiau nei lašelio tavo meilės , man neatrodo , jog mane mylėtum. Viskas ką tu darai , tai griauni mano gyvenima. Aš žinau... Ne. Tą dien kai atėjo Wali aš tikrai jaučiausi laiminga , bet viskas ir vėl kartojasi. Aš nežinau kuo tau nusikaltau , bet matau ,jog tu manęs nemyli , bent ne taip kaip aš tave.

Keist a, jog viską pasakiau be ašarų ar isteriju. Manau Zayn daro mane stipresne.

-Aš tavęs nepaleisiu Ana , žinau mano meilė sudėtinga , žinau aš sudė...

-Tu man melavai Zayn. To vaikino nesugavai jis ieško manęs. Jis ateina pas mane. Zayn aš negaliu gyventi jei žinosiu , jog tu tyčia tai darai. Jei taip nori mano mirties tebunie aš jau ėjau... ėjau , kad jis galėtu mane pasiimti , tai kam tie vyrai?

-Nes aš sužinojau kas tas vaikinas.

-Kas jis?,-paklausiau.

-Mano tėvas.

Stovėjau netekusi žado. Jo tėvas nori manęs. Papurčiau galvą ir traukiausi atgal , bet Zayn vėl sugriebė mano ranką. Supratau , jog einu į gatvę. Dabar man reikia kažko tokio kas padėtu man nusiraminti. Paėmiau Malik ranką , supyniau mūsų pirštus ir pradėjau vestis jį į parkelį. Vaikinas paklusniai žingsniavo šalia manęs. Po kelių minučių ėjimo jis sustojo ir nusivilkęs savo švarkelį uždėjo jį man. Apkabinau jo liemenį viena ranka. Jis prisispaudė mane kuo arčiau savo šono. Vaikštinėjome parkeliu , be tikslo. Bet jaučiausi lyg normali pora kuriai nekyla bėdų dėl maniako tėvo ar šiaip kitokių nesąmonių. Galiausiai atsisėdome ant suoliuko. Lauke nebuvo labai šalta kadangi švietė saulė. Atsiguliau ant suoliuko ir padėjau savo galvytę ant Malik kelių. Jis glostė mano plaukus.

-Aš tik noriu normalios ir romantiškos savaitės su tavimi kur tu būtum mielas meškutis , o ne sumauta kiaulytė,-suzyziau kaip vaikas.

Malik nusijuokė ir pasilenkęs pakštelėjo į mano kaktą.

-Dar noriu viso tavo dėmesio ir bučinių. Noriu , kad tavo kūnas būtu tik mano. Noriu , kad pagaliau parodytum kaip mane myli ponaiti Malik , nes pokalkas aš ti...

Jo lūpos atsirado ant manųjų. Atsakiau į jo švelnų bučinį. Buvo sunku atsitraukti.

-Noriu , kad šitai gaučiau ne tik tada kai per daug kalbu,-suburbėjau.

-O aš noriu namo kur galėsime pasileisti filmą ir galėsiu tave bučiuoti nesulaukus pašalinių dėmesio.

-Tai kodėl mes dar sėdime čia? Aš noriu namo kur šilta kur...

-Waliyha šiandien liks pas Harry būsime vieni.

-O rytoj tu mus vešies š kino teatrą.

-Tikrai?,-erzino jis.

-Taip.

-Gerai mažyte.

Atsitojau ir nusekiau vaikinuką iki jo mašinos. Grįžus namo ėjau ruošti užkandžiu , o malik užkurti židinį , bei parinkti filmus. Baigusi savo darbą viską sunešiojau į svetainę kurioje jau buvo tamsu ir ant grindų šsitaisęs sėdėjo Zayn. Atsisėdau šalia jo ir jis pajungė filmą. Prisiglaudžiau prie jo. Zayn stebėjo televizoriaus ekraną , o mane buvo užvaldęs kažkoks kipšas.