Full Moon Monster II sezonas (Z.M. Fanfiction)

29 Skyrius

*Cher Pov*
Jausmas, kuri dabar jaučiau nebuvo vienas iš geriausiu. Man skaudėjo. Ne kūną, man skaudėjo vidu. Lyg bučiau plėšoma į gabalus, bet niekas to nepastebėtu. Mačiau prie savęs Niall, Deqiun ir Yaser. Jie visi mane stebėjo ir laukė, kad kažka pasakyčiau, bet negalėjau. Atrodo burna išdžiuvus, negalėjau nei žodžio pratarti.
-Ar norėtum vandens?-paklausė Deqiun.
Palinksėjau. Ji padavė man stikline vandens ir greitai ją užsiverčiau. Jaučiausi daug geriau, kai skystis nuriedėjo mano gerkle. Padaviau stiklinę ir lėtai atsisėdau. Akyse išdygo vaizdai, kaip Zayn mane drasko ir nereaguoja į mano prašymus.
-Kaip išlikau gyva?-tyliai paklausiau.
-Tu ir nelikai. Buvai mirus kelias savaites, turėjome tave gydyti ne kokiais būdais, bet jie paviko,-šyptelėjo Yaser.
-Jis žino, kad aš gyva?-paklausiau.
-Ne. O tu neatsimeni nieko?-įtartinai paklausė ir net pasimečiau.
-Juk patys sakėt, kad buvau mirusi,-sutrikau.
-Na kol mes tave gydėme, raganos sumąstė pamokyti Zayn ir apgyvendimo tave jo kūne. Tu kelias dienas gyvenai su juo,-pasakė Niall ir mano akyse pradėjo girdėtis visokie balsai.
"Užsičiaupk. Dink iš mano galvos...."
"Aš nenorėjau. Nemąsčiau blaiviai, kai buvau vilkas...."
"Aš nenorėjau, Cher. Nenorėjau tavęs nužudyti...."
"Ne, Cher. Tai aš tau esu klaida...."
Susiėmiau už galvos ir stengiausi numašlinti skausmą.
-Kodėl?-sucypiau ir jie priėjo prie manęs.-Kodėl aš?!-surėkiau ir jaučiau, kaip pradeda drebėti stalas ant kurio gulėjau.
-Cher nusiramink,-bandė mane raminti Yaser, bet buvau įskaudinta, kad jis su manimi taip elgiasi.
-Nekenčiu jo,-pasakiau ir pradėjau verkti, o drebėjimas nustojo.
-Shh viskas gerai,-pajaučiau Deqiun šiltas rankas ir kaip esu priglaudžiama prie jos krūtinės.
-Jis...Nenoriu daugiau jo matyti,-sušnabždėjau.
*Po savaitės*
Lėtai įėjau į kabinetą. Prie stalo sėdėjo dėstytojas Bleik.
-Cher! Malonu tave matyti vėl. Buvo atėjus tavo teta ir sake, kad gulėjai ligoninėje. Jau pasveikai?-priėjo arčiau manęs ir švelniai paklausė.
-Taip, profesoriau. Pasveikau,-nusišypsojau.
-Norėčiau po paskaitos su tavimi pakalbėti gerai?-paklausė ir aš linktelėjau.
Nuėjau prie savo vietos ir neužilgo pajaučiau, kaip man kažkas uždengia akis.
-Spėk kas?-cypenčiu balselių pasakė.
-Turbūt miško gnomas,-nusijuokiau ir atsisukus pamačiau Luke.
-Labas nevykele. Pasiilgau tavęs,-stipriai apkabino ir pabučiavo mano kaktą.
-Aš tavęs irgi,-švelniai pasakiau.
-Atrodai kitaip. Nebe tokia graži,-pasišaipė ir trenkiau jam per galvą.
-Tu irgi ne kaip nuo žurnalo,-įsišiepiau.
-Tik nereikia. Aš-tobulybe.
-Eik eik miško žvėri,-sukikenau ir atsisėdau.
Luke sukrito šalia manęs ir atsivertė knygą. Prasidėjus paskaitai stengiausi viska suprasti ir pasivyti visus, nes juk tiek laiko nebuvau. Negaliu patikėti, kad gyvenau su Zayn viename kūne. Jis net tada buvo nemalonus su manimi, nors ir sugriovė mano gyvenimą. Kuo greičiau jį pamiršiu, tuo geriau bus man.
Vos paskaitai pasibaigus nuėjau prie dėstytojo.
-Taigi, Cher. Tavo pažymiai yra tiesiog nuostabus. Tu protinga, sumanimi, išradinga ir turi gera akį. Londono universitetas, kuris bendradarbiauja su mumis pamatė tavo aprašymą ir nori tau pasiūlyti moklus Londono universitite, kuri įkūrė Jeremy Bentham.
-Ką? Bet...Bet jis vienas dižiausiu Birtanijos universitetu, jis labai brangus,-apstulbus pasakiau.
-Tu gauni galimybė mokytis nemokamai, jie tikrai nustebe tavo pažymiais,-šyptelėjo.
-O dieve...Žinoma taip. Aš sutinku,-palinksėjau.
Nustebau, kai mokytojas mane apkabino, bet jaučiausi saugo. Mano tėtis mane irgi taip apkabindavo. Toks jausmas, kad čia jis ir būtu, bet nemanau, kad tai tiesa. Neįmano tai.

Išėjau iš universiteto, kur manęs laukė Luke.
-Nepatikėsi,-sucypiau.
-Kas?-nusijuokė.
-Mane kviečia mokytis į Londono universiteta, kuri įkūrė Jeremy Betham,-krikštavau ir jis apsutulbęs greitai mane apkabino.
-Sveikinu,-pasuko ratu ir nuleido ant žemės.
Visa laiminga su juo ėjau link mašinos, kai kitoje gatvės pusėje pamačiau Zayn su Jasmin. Jis žiūrėjo į mane ir lyg bandė suvokti ar aš tikrai stoviu prieš jį.
*Zayn Pov*
-Mažuti, kas yra?-paklausė Jasmin, kol aš negalėjau patikėti tuo ką matau.
Cher. Ji stovi tiesiai prieš mane. Gyva. Su Luke. Besišypsančia. Kai tik ji pamatė mane iš jos veido dingo tą šypseną. Norėjau prie jos prieti, bet ji įsėdo į mašiną ir su Luke nuvažiavo.
-Zayn, viskas gerai? Toks jausmas, kad būtum pamatęs vaiduoklį,-sunerimo Jasmin.
-Viskas gerai,-palinksėjau.
Kartu grįžome namo ir nuėjau į vonią. Ji gyva. Cher gyva. Dabar paaiškina faktą, kodėl ji tiesiog dingo iš mano galvos, nors bandžiau ją prisikviesti. Turiu su ją pakalbėti. Privalau.

Palaukiau nakties, kol užmigs Jasmin. Pakilau iš lovos ir apsirengęs išėjau iš namų. Nuvažiavau prie Cher namų ir išlipęs iš mašinos, per balkoną įlipau į jos kamabrį. Ji buvo susisukus į kamuoliuką ir burnoje laikė savo nykštį. Nusišypsojau ir atsiguliau šalia jos. Pajautus mano šilumą ir prisislinko labiau ir kaip mažas pukuotas kačiukas prisiglaudė prie manęs. Pirštu perbraukiau per jos lupą ir švelniai pasilenkęs pabučiavau. Viskas viduje sprogo. Atrodo esu užpuoltas hormonų.
-Mhm,-ji išleido keista garsą ir pramerkė akis.-O dieve,-sucypė ir pasitraukdama nuo manęs iškirto iš lovos.
Nusijuokiau ir atsisėdau. Ji pakilo nuo žemės ir piktai bei nustebusiai žiūrėjo į mane.
-Ką čia veiki?! Neždinkis!-suklykė.
-Ne. Mums reikia pasikalbėti.
-Mes neturime apie ką kalbėti!-surėkė ir metė į mane pagalvę.
Jaučiau, kaip pyktis kylą ir greitai čiupau jai už rankos bei pasodinau ant savo kelių.
-Paleisk mane,-spurdėjo.
-Ne,-pasakiau ir įsisurbiau į jos lupas.