Full Moon Monster II sezonas (Z.M. Fanfiction)

43 Skyrius

-Kodėl ne?-paklausiau jų.
-Zayn tai vaikas, o ne daiktas. Ar tu nori, kad Cher paskui visa gyvenimą tave kaltintu, kad negali turėti vaikų ir, kad nužudė nekaltą gyvybę?-susiraukė Louis ir kiek susimasčiau.
-Juk tu tikrai matai, koks bus tas vaikas,-pasakė Harry.
Mintyse iškilo mergaitės atvaizdas, kuriai maždaug penkeri. Jos didelės rudos akis ir ilgi plaukai spindėjo, o mažos rankytės bandė pagauti drugelius. Jos veidą puošė didelė miela šypsena su mažais vis dar augančiais dantukais. Tai mano dukra.
-Turiu sustabdyti Cher,-pasakiau ir nubėgau prie mašinos.
*Cher Pov*
Gulėjau ant specialaus stalo ir laukiau daktaro, kuris pradės išvalymą. Paglosčiau pilvuką ir šyptelėjau pagalvojus, jog ten yra mažas žmogeliukas. Akyse prisikaupė ašarų ir nušokusi nuo stalo pradėjau rengtis.
-Panele jums negalima išeiti, už penkių minučių prasidės išvalymas,-bandė sustabdyti sesele.
-Aš negaliu jo darytis,-pasakiau ir baigusi apsirengti išlėkiau iš palatos.
Išbėgusi iš ligoninės pamačiau Zayn, kuris pribėgo prie manęs.
-Aš negaliu, Zayn. Negaliu žudyti jo. Jei nori palik mane, bet neversk tapti žudike,-sukukčiojau ir jis mane apsikabino.
-Buvau kvailas, kad liepiau tau tai darytis,-sušnabždėjo ir pabučiavo mano kaktą.
Prisiglaudžiau prie jo ir baigdama nusiraminti klausiausi jo širdies plakimo.
-Viskas bus gerai, mes išversime,-tyliai pasakė ir pakėlusi galvą pabučiavau jį.
-Kas privertė tave apsigalvoti?-paklausiau.
-Mačiau, kai ką. Nori pasakysiu, kas auga tavo pilvuke?-nusišypsojo.
-Dinozauras?-sutrikau.
-Kas toks?-pasimetė.-Tai ne dinozauras, tai mergytė.
-Oh jau buvau išsigandusi,-sumurmėjau.
-Tavo humoro jausmas aukšto lygio,-suprunkštė.
-Man reikia į koledžą,-atsidusau.
-Einam nuvešiu,-pabučiavo mane.

Kai nuvažiavome prie koledžo pabučiavau Zayn ir išlipus iš mašinos nubėgau vidun. Dabar literatūra ką tik prasidėjo, tai tikiuosi nieko nebus, kad vėluoju. Įėjau į klasę ir profesorius Bleik šyptelėjo mane pamatęs. Nuėjau į savo vietą ir gavau pikta žvilgsnį nuo Lukes.
-Kur tu blemba visa laika buvai?-burbtelėjo.
-Nepatikėtum jei pasakyčiau,-šyptelėjau ir atsisėdau prie jo.
-Pasiilgau juk tavęs, galėjai bent žinute parašyti,-pavartė akis.
-Aš ir tavęs pasiilgau,-įsišiepiau ir išsitraukiau užrašus.
Visa paskaitą Luke bandė iš manęs išpešti kur buvau, bet nesakiau. Klausiausi profesoriaus ir užsirašinėjau reikalingus faktus. Ar turėčiau sakyti Lukei, kad laukiuosi, ar palaukti? Jis mano ir Zayn geriausias draugas manau reikėtu pasakyti.
-Po paskaitų, kai ką pasakysiu,-pašnabždėjau jam ir jis linktelėjo.
Pasibaigus paskaitos priėjau prie dėstytojo, kad gaučiau senas temas.
-Laba diena, profesoriau Bleik, ar galėčiau gauti senas temas?-paklausiau.
-Žinoma,-nusišypsojo ir atkišo man lapus.-Tai kur buvai dingusi?
-Daug kur,-nusijuokiau.
-Oh ar norėtum kitais metais keliauti į Ameriką su keliais profesoriais ir pasikalbėti su garsiais rašytojais?-pasidomėjo.
-Nemanau, kad galėsiu,-atsidusau.
-Kodėl?-sutriko.
-Na...Aš laukiuosi,-tyliau pasakiau.
-Sveikinu,-džiugiai pasakė ir tikrai esu nustebusi jo tokia reakcija.
-Maniau, kad sakysite, kad esu per jauna,-sumurmėjau.
-Pats tokiu metų su savo žmona susilaukiau vaiko,-šyptelėjo.
-Oh ji turbūt labai laiminga turėdama tokius tėvus,-nusišypsojau.
-Ji dingusi jau keturiolika metu,-liūdnai pasakė.
-Aš...Labai užjaučiu,-tyliau pasakiau.
-Žinai...Tu man ją primeni. Turi tokias pačias akis,-pakėlė akis į mane.
-Profesoriau, koks jūsų dukters buvo vardas?-paklausiau iš įdomumo.
-Cheryl.