Full Moon Monster II sezonas (Z.M. Fanfiction)

34 Skyrius

*Zayn Pov*

Cher po ilgų įtikinėjimų, kad ten nieko nėra, užmigo. Priėmiau prie to kampo ir apžiūrinėjau jį. Aš nieko nematau ir tuo labiau nieko neužuodžiu. Ne jau jai pavažiavo protas, nuo tada kai prisikėlė? Ne. Negaliu taip galvoti. Jei ji kažka mato, vadinasi tai nėra į gerą. Turiu susisiekti su Deqiun, ji tikrai žinos ką daryti.

-Zayn, grįžk į lovą,-išgirdau tylu Cher balsiuką.

Šyptelėjau ir nuėjęs atsiguliau šalia jos. Ji susirangė mano glėbyje ir netrukus vėl užmigo. Glosčiau jos jau ilgokus plaukus ir stebėjau jos ramų veidą netrukus ir pats užmigdamas.

Prabudau, nuo kažko kvepiančo. Pramerkiau akis ir apsidairiau. Cher nebuvo šalia manęs, bet iš virtuvės girdėjosi jos tylus dainavimas. Pakilau iš lovos ir apsirengės pilkas trenigines kelnes bei balta maike, nuėjau į virtuvę. Prie viriklės stovėjo Cher ir jos klubai judėjo pagal muziką. Prikandau lupą ir stebėjau ją, kai netrukus ji atsisuko ir gruptelėjus vos neišmetė mentelės.

-Išgąsdinai,-šyptelėjo.

-Labas rytas,-nusišypsojau ir priėjęs prie jos pabučiavau ją.-Kaip jautiesi?

-Gerai, manau,-šyptelėjo.

-Šiandien nuvažiuosiu pas Deqiun dėl tos merginos, kuria tu matai, gal tai pasekmės nuo prisikėlimo,-pasakiau.

Mačiau, kaip jos reakcija iš kart pasikeičia vien nuo mano paskutiniu žodžiu. Dieve, aš toks idiotas.

-Mažute, aš atsiprašau,-švelniai pasakiau ir apsikabinau ją.

-Viskas gerai, tiesiog...-ji nutilo ir tada išgirdau tylų verkimą.

Dabar, kai pagalvoju, kad vos jos nežudžiau, šiurpas nueina.

-Aš labai atsiprašau, kad buvau toks. Juk žinai, kad nenorėjau tavęs skriausti,-pakėliau jos galvą ir nykščiu nuvaliau jos šlapius skruostus.

-Žinau, bet man vis dar skaudu,-tylių balsiukų tarė.

Ji visada tokia švelni, tiesa sakant niekada nemačiau jos labai įpukusios.

-Suprantu, mažyte, suprantu,-pabučiavau ją ir užkėliau ją ant spintelės.

Jos kvėpavimas pasidarė tankesnis, o akis žiūrėjo į kažką už manęs.

-Ji čia, čia. Ji tau už nugaros, visai šalia,-išsigandus pasakė.

Lėtai atsisukau, bet nieko nemačiau.

-Prašau Zayn, einam iš čia,-sukukčiojo.

Greitai viska išjunginėjau ir paėmęs ją ant rankų išnešiau iš būto.

-Palauk man reikia pasiimti mašinos raktelius,-greitai pasakiau ir nubėgau vidun.

Pasiėmiau mašinos raktelius ir prie to pačio pačiupau mūsų striukes, bei batus. Išėjau į koridorių ir padaviau Cher jos batus.

-Maukis, važiuosime pas Deqiun,-pasakiau.

-Bet ji gi Bradforde,-sumikčiojo ir apsiavė batus, bei užsidėjo savo striuke.

-Ji čia, Londone,-pasakiau.

Ji tik linktelėjo ir apsidairė, lyg bijodama, kad ta mergina kažkur šalia. Apsiaviau batus ir apsivilkau striuke. Kartu nuėjome prie mano mašinos ir įsėdome. Kai užvedžiau mašiną, Cher vis į kažką žiūrėjo.

-Ar tu manai ją?-paklausiau.

-Taip,-tyliai pasakė.-Ji atrodo, kaip kokia siaubo filmo veikėja.

-Nežiūrėk į ją. Užsimerk,-paliepiau ir jį pakluso.

Pradėjome važiuoti ir vis pažiūrėdavau į užsimerkusia Cher. Visa kelia tylėjome iki kol atvažiavau prie sutartos vietos. Čia buvo tuščias laukas ir visai netoliese senosios kapinės. Išlipau iš mašinos ir Cher atsimerkusi irgi išlipo.

-Tai kokios bėdos?-paklasuė priėjusi Deqium.

-Kažkokia lavonmirė lenda prie Cher,-suburbėjau.

-Kokia lavonmerge?-pažiūrėjo į Cher.

-Nežinau. Ji vis atsiranda, bet netikėtai. Kartais ji kalba su manimi,-tyliai pasakė.

-Ką ji sako?

-Kad nori mano mirties.

-Oh mes turime problema,-atsiduso Deqiun.