Full Moon Monster II sezonas (Z.M. Fanfiction)

41 Skyrius

Žiūrėjau į Cher kūną. Jis buvo surakintas, kad jei pabustu Anastasia nepabėgtu. Ir kodėl amžinai nukenčia ji? Lyg būtu prakeikta.
Nuėjau prie staliuko ir atsigėriau. Kai atsisukau ji jau buvo pabudusi.
-Jei manai, kad mane tai sustabdys...
-Sustabdys, nesijaudink. Virvės pamirkytos šventame vandenyje,-mirktelėjau ir priėjau prie jos.-Žinau, kad Cher vis dar čia.
-Ir ne tik,-nusijuokė.
-Trenkčiau tau, bet čia ne tavo kūnas. Nekelsiu skausmo žmogui, kurį myliu.
-Oh tikrai?-nusijuokė ir pakviečiau Deqiun.
-O ji jau pabūdo,-nusijuokė ir pasiėmė knygą.
-Aš grįšiu ir pažadu užmušiu Cher,-suurzgė.
-Jo jo, kur gi ne,-pavarčiau akis.
Deqiun atsivertė tinkama puslapį ir pažiūrėjau į Cher bei pradėjo skaityti. Kurį laiką buvo ramu, kai pradėjo lauke kilti vėjas, o Anastasia pradėjo blaškytis. Deqiu toliau skaitė, o aš stebėjau. Kai ji pradėjo tiesiog draskytis pripuoliau prie jos ir laikiau ją.
-Zayn pasitrauk, ji gali apsėsti tave!-suriko Deqiun.
-Mano gyvybė nėra tokia svarbi, kaip Cher! Skaityk!-surėkiau ant jos ir ji toliau pradėjo skaityti.-Mažute sugrįžk pas mane,-švelniai pasakiau ir ji surėkė.
Toliau ją laikiau ir po kelių sekundžių ji nurimo ir atrodė lyg be gyvybės ženklų. Girdėjau silpna širdies plakimą ir tada jis pastirpėjo lyg plaktu ne viena širdis. Cher akutės prasimerkė ir pagaliau mačiau jos gražias akis.
-Zayn?-tyliai ištarė.
-Čia aš,-švelniai pasakiau ir ji greitai mane apsikabino.
Apgėlbiau rankomis jos smulkų kūną ir pabučiavau jos smilkinį.
-Tai buvo siaubinga,-sušniurkštė nosimi.
-Viskas gerai, dabar tu su manimi,-sušnabždėjau.

Po kurio laiko Cher nusiramino. Nuėjome į virtuvę. Deqiun vis keistai į ją žiūrėjo, turbūt bijo, kad Anastasia gali būti dar joje.
-Aš išalkusi,-pasakė.
-Pasėdėk padarysiu sumuštiniu,-pasakiau ir ji palinksėjau.
Kol dariau jai sumuštinius tvyrojo tyla.
-Deqiun viskas gerai?-paklausė jos Cher.
-Taip,-palinksėjo ir nusišypsojo.
Jos pradėjo kalbėtis, o aš toliau dariau sumuštinius. Džiaugiuosi, kad Cher viskas gerai.
-Na štai,-šyptelėjau ir padaviau jai lėkšte su sumuštiniais.
Cher pradėjo valgyti, o aš atsisėdau šalia jos ir šyptelėjau, kai ji sviestu įsitepė lupų kamputį. Pabučiavau tą vietą ir ji sukikeno.
-Aš varau iki raganų, grįšiu po kelių valandų,-pasakė Deqiun ir mes palinksėjome.
Deqiun išėjo, o Cher neužilgo pavalgė. Ji atsisuko į mane ir šyptelėjo.
-Žinojau, kad mane gražinsi,-prabilo.
Nusišypsojau. Ji pasilenkė ir sulietė mūsų lupas. Per kūną perėjo milijonas šiurpuliuku ir greitai ją užsikėliau ant savo liemens. Jos rankos apsivyjo mano kaklą, o lupos vėl prisiglaudė prie manųjų. Nunešiau ją į miegamajį ir paguldžiau į lovą. Užguliau ją visu kūnų ir lupomis atakavau jos kaklą.
Glosčiau jos liemenį ir lėtai nuvilkau jos maikute. Suspaudžiau jos krūtis ir ji išleido tylia aimaną. Bučiniais nusileidau jos kaklų iki krūtinės ir padariau kelis nasosus arba kaip ji sako "meiles žymes". Banalu, bet myliu ją už jos tokį švelnumą.
-Grįžau ankščiau!-išgirdome Deqiun balsą ir greitai atsitraukiau nuo Cher.
Abudu susitvarkėmė ir nuėjome į svetainę, kur sėdėjo Deqiun.
-Turbūt sutrugdžiau,-sukikeno, nes mes kiek buvome uždusę.
-Ne tavo reikalas,-kandžiai pasakiau, nes Cher pradėjo rausti.
-Kokie mes pikti,-pavartė akis ir vėl keistai pažiūrėjo į Cher.
-Kas yra?-paklausiau, nes tai kiek nervina.
-Cher tu gerai jautiesi?-paklausė ji jos.
-Taip, na kiek pamaudžia krūtinę, bet nieko baisaus. O kas?-pasimetus paklausė.
-Nepykina?
-Na ne. Kas vyksta?-sutriko.
-Girdžiu du širdies plakimus.