50 rausvos atspalvių

Vargšelė

Džiaugsmas džiaugsmu, tačiau kartais tasai džiaugsmas išblėsta. Taip jau tas pasaulis sutvertas, pusiausvyra nuolat turi būt išlaikyta, tad ilgai besimėgaujant šiluma prireikia ir pasikankinti. Taip atsitiko ir Eleonorai su Deronu, o jei tiksliau - tik Eleonorai.
Savaitgalį mergina labai skundėsi plyštančia galva, retkarčiais pakostinėdama ir še tau kad nori - pirmadienį jau gulėjo ligos patale, keikdama užsikimšusią nosį ir visiškai dingusį balsą. Deja, mergina galėjo tik šnabždėti - visoks kitoks garsus išsireiškimas kaip mat atsiliepdavo baisingu sopuliu gerklėje. Matyt peršalo kur, bet dar sugebėk šitaip peršalti.
,,Namie?" supypsėjo jos telefonas, ekrane rodydamas žinutę nuo Derono.
,,Jo"
,,Buvai poliklinikoj?"
,,Aha, angina" tingiai atrašinėjo Eleonora, tuo pačiu žiūrėdama serialą. Šalia garavo arbatos puodelis, dvelkiantis liepomis ir medumi, tolėliau lėkštė su dar šilta manų koše, šiek tiek paknebinėta, mat nieko kito valgyti rausvoji negalėjo, o ir apetito visai nebuvo. Šalia pagalvės voliojosi piliulių lapelis, dvi jau buvo išlukštentos, ant stalo dar trisdešimt aštuonis laipsnius rodė gyvsidabrinis termometras. Pati Eleonora miegojo tarp servetėlių, pliušinių žaislų, kuriuos tingėjo patraukti, ir trijų antklodžių, mat kitaip tirtėdavo nuo šalčio.
,,Atidaryk duris" atsidususi Elė patraukė kompiuterį nuo kelių, sustabdė ,,Išrinktųjų" seriją ir įsisupo į chalatą. Įsispyrus pūkuotas triušio šlepetes, tingiai nučiuožė durų link.
- Atrodai tragiškai, - nusijuokė Deronas, vos įžengęs į jos namus. Eleonora tyliai nusijuokė, silpniau nei įprastai pliaukštelėjo per petį ir kreivai žvilgtelėjo. - Juokauju, - nors kiek tiesos pastarajame pareiškime buvo? Elė tikrai atrodė ne kaip - plaukai bet kaip sumesti į kuodą, kirpčiai styrojo į visas įmanomas puses, neminint dar labiau išblyškusios odos, raudonų akių ir kone juodų ratilų po akimis. Nosies krašteliai irgi buvo paraudę, ko gero juos dirgino nuolatinis servetėlių naudojimas. Stilius irgi buvo nei į tvorą, nei į mietą - iš po balto pūkuoto chalato, dabinto įvairiaspalvėmis širdelėmis, matėsi violetinio, irgi pūkuoto, kombinezono dalis. Kažkodėl Eleonora su gobtuvu vaikščiojo, tad buvo panaši į didelį mirštantį meškiną.
- Mano maža vargšelė, - šypsojosi Deronas, pabučiavęs jos žandą, nesugebėjęs išpešti nė vieno žodžio, laukdamas kol vanduo virdulyje ims burbuliuoti.

Labai nervina kai skauda kalbėt - be kalbėjimo daugiau nieko beveik nebemoku, nebent svaičiot apie Derelą.